Audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Ignalinos, Jonavos, Anykščių ir Baisiogalos. Jų savybės – itin skirtingos – būstų statybos metai apėmė spektrą nuo 1969 m. iki 1990 m., daugiabučiuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60. Namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
Kadangi yra siekiama ištirti platų renovacijos metu naudojamų priemonių spektrą, audite dalyvauja skirtingomis savybėmis pasižymintys būstai.
„Tai padeda įvertinti daugiaaukščių ir mažaaukščių, blokelių ir plytų mūro pastatų tipo energinį ir ekonominį naudingumą, tinkuojamų ir ventiliuojamų fasadų ar atskirų langų tipų efektyvumą, įvairių šildymo, vėdinimo sistemų indėlį į geresnį žmonių gyvenimą po renovacijos“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.
Daugiabučių namų audito tikslas – gauti duomenis apie atliktų statybos rangos darbų kokybę, įgyvendintų priemonių faktines energines ir fizines savybes, įvertinti projektinių sprendinių efektyvumą ir pagrįstumą ir pateikti rekomendacijas, kaip gerinti daugiabučių namų atnaujinimo kokybę.
Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami daugiabučiai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir po projekto įgyvendinimo praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.
Apšiltinti vidinę balkono sieną – būtina
Šiemet vykdyto audito metu ekspertai itin daug dėmesio skyrė pastatų apšiltinimo tyrimams, specifiškai, vidinės balkono sienos apšiltinimui. Nors šiuo metu tai nėra privaloma, stiklinant balkonus ir apšildant aptvarus, butų savininkai dažnai nesiryžta apšiltinti vidinės balkono sienos.
Pasak renovuotų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, vidinę balkono sieną šiltinti yra privalu dėl kelių priežasčių.
„Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti – gerokai padidėja. Be to, šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius, tad vidinę sieną reikėtų šiltinti ir dėl siekio išlaikyti šilumą patalpose. Todėl net jei vidinės balkono sienos pagal esamus reikalavimus šiltinti nėra būtina, atsižvelgus į realią situaciją, gyventojai turėtų pagalvoti apie šios priemonės pasirinkimą“, – sako G. Šilanskas.
Pašalinti ne tik pasekmes, bet ir priežastį
Vykdydami energinį auditą specialistai taip pat aktyviai koncentravosi į projektinės pastatų ekspertizes.
„Vykdant daugiabučių projektines ekspertizes reikėtų atkreipti dėmesį į projektų detalumą, kadangi nepasirengus reikiamos dokumentacijos, ji gali būti netiksli. Projektų ekspertizė – itin svarbi pastato renovacijos proceso dalis, kurios apleisti nereikėtų. Ypač daug dėmesio reiktų skirti projektuojant daugiabučių balkonus ir stogelius“, – teigia Pastatų energetikos skyriaus vadovas.
Audito ataskaitoje ekspertai pažymėjo, kad projektavimo eigoje turėtų būti nustatyti ir pašalinti ne tik konstrukcijų pažeidimai, bet ir pažeidimų atsiradimo priežastys, kad jie ateityje nesikartotų. Nepašalinus pagrindinės priežasties, toliau vyksta armatūros korozija, betono paviršiuje formuojasi nauji plyšiai. Be to, pasak G. Šilansko, rekomenduotina atlikti ir papildomą ekspertizę bei atstatyti armatūros antikorozinę ir stogelių hidroizoliacinę dangas.
„Išsamus konstrukcijų tyrimas ir analizė leidžia užkirsti kelią daugybei problemų, kurios gali sukelti nemažą galvos skausmą ateityje. Dėl to neužtenka vien tik eliminuoti pažeidimus duotuoju momentu – reikalinga gilesnė analizė dar rengiant techninį projektą, norint, kad pastatas tarnautų kuo ilgesnį laiką“, – sako ekspertas.
