Kol vieni dejuoja, kad pavasaris vėlyvas ir šaltas, kiti jau valgo pirmuosius ridikėlius. Netoli Marijampolės, Pabuktės kaime, gyvenantis Kęstutis Laukys kitokiu požiūriu į mėgėjišką daržininkystę, į gamtą stebina aplinkinius gyventojus.
Jau valgo savo daržoves
Taką per sniegą iki šiltnamio K.Laukys pradėjo minti nuo šių metų vasario 28 dienos. Vyras užkūrė savadarbę krosnelę ir pradėjo šildyti prieš keletą metų pirktą šiltnamį. „Specialiai įsigijau šiltnamį su polikarbonatine danga. Jame geriau laikosi šiluma. Plėvele dengtą šiltnamį būtų daug sunkiau prišildyti, nebent danga būtų dviguba su oro tarpu. Pomidorus ir agurkus pasėjau kovo dieną, į šiltnamį juos pasodinau balandžio 10-ąją. Agurkai jau su žiedais, pomidorai tuoj bus poros sprindžių“, – pasakojo vyras. Dabar didžiausiais jo rūpestis, kad augalai naktį nenušaltų, o dieną neapšustų nuo kaitrios pavasarinės saulės. Šiltnamį, kai naktimis dar spaudžia šaltukas, Kęstutis šildo porą kartų per parą – nuo aštuntos ryto iki vienuoliktos ir nuo trečios valandos dienos iki šešių vakaro. Orams atšilus ir smarkiau užkaitinus saulei, augalai būna jau gerai įsišakniję, todėl ima sparčiai augti. Vyras apgailestavo, kad dabar žmonės aptingę, retas nori turėti savo paties užauginto derliaus. Juk daug greičiau ir patogiau visko nusipirkti parduotuvėje.
Kauptuko nereikia
Iš palei šiltnamio kraštus augančių ridikėlių vyras jau daro salotas arba išsirovęs valgo juos be nieko. Prisiskina ir svogūnų laiškų. Taigi, šviežių vitaminų jau šiek tiek turi. Kitų daržovių dar reiks palūkėti. Užsukusiuosius pas jį stebina ne ankstyvas derlius, o tai, kaip jis auginamas. „Visas mano šiltnamis storai priklotas šiaudų. Galiu vaikščioti su šlepetėmis, jos bus švarios ir kojos nešals“, – linksmai kalbėjo vyras. Ne pirmus metus šiaudų paklotėje daržoves auginantis vyras tikino, kad prie įprastinio žemės dirbimo nebegrįšiantis. Beveik dvidešimties arų darže užsiauginantis viską, ko reikia, jis visą vasarą neima į rankas kauptuko, netręšia, nelaisto, tik mulčiuoja. Kęstučiui šiek tiek keista, kad aplinkiniai gyventojai neseja jo pavyzdžiu ir nesistengia palengvinti sau gyvenimo. Tiesa, bendraminčių Lietuvoje daug. Gamtinės žemdirbystės puoselėtojai dalijasi patirtimi socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, rašo straipsnius.
Bulvės samanose
Pasak K.Laukio, dirvos derlingumas – tai ne maisto medžiagų kiekis joje, o jos biologinis aktyvumas, biodinaminis organikos fermentavimo procesas. Tai, kad bulvės puikiai auga ir dera ne žemėje, o storame šiaudų sluoksnyje, jo nė kiek nestebina. „Kažkada buvau Jakutijoje ir mačiau, kaip ten, kur amžinas įšalas, auginamos bulvės. Viskas labai paprasta – iškasamas negilus griovelis, kuris užpildomas samanomis, tada dedamos bulvės ir ant viršaus klojamas kitas samanų sluoksnis. Tiesa, derlius nedidelis, vos kelios bulvės, tačiau šviežios“, – šypsojosi pašnekovas. Jis tikino, kad augaluose yra visi Mendelejevo lentelės elementai, todėl kai mikroorganizmai skaido trūnijantį šiaudų sluoksnį, jame augantys augalai gauna visas maisto medžiagas, kokių tik reikia.
Puikiai vystosi šaknys
Sumaniusiesiems sekti jo pėdomis vyras pataria skirti šiek tiek laiko bei lėšų ir visą šiltnamį iškloti vielos tinkleliu, kad žalos nepridarytų kurmiai. „Ant tinklo dedu 20 cm žemės, tada kloju 20–30cm šiaudų. Šienas, mano manymu, geriau nei šiaudai, nes yra trąšesnis. Sodinami augalai labai paprastai – šiaudai praskleidžiami, į tarpelį įpilama komposto ir sodinama“, – aiškino vyras. Pasak jo, drėgmė kyla iš apačios, todėl ją jausdamas šaknys labai intensyviai skverbiasi gilyn. K.Laukys pastebėjo, kad puikiai išsivysto ne tik ilgosios, bet ir smulkiosios kapiliarinės augalo šaknys. O kad nepultų ligos ir kenkėjai, vyras pataria sukurti nedidelę ekosistemą. Anot jo, svarbu, kad vienoje vietoje nebūtų auginami vienos rūšies augalai. „Jei auga tik pomidorai ar kas kita, tai atskridęs kenkėjas juos ir puola, o jei yra įvairių augalų, tarsi pasimeta ir nebežino, ant ko tūpti. Tas pats ir su ligomis. Jų sukėlėjams palankesnės sąlygos tarpti ten, kur nėra fitoncidinių augalų“, – sakė Kęstutis. Jis ragino atidžiai pažvelgti į pievą, kurioje viena šalia kitos auga įvairios žolės, o žmogus linkęs auginti monokultūras.
Lyg kiaušiniai lizde
K.Laukys, nusprendęs imtis gamtinės žemdirbystės, pradėjo eksperimentuoti. Storu šiaudų sluoksniu užklojo žemumoje esančią drėgną vietą, o kitoje sklypo vietoje – kietą molingą plotelį. Rudenį vyras įsitikino, kad tiek vienur, tiek kitur derlius buvo panašus. Bulves, pasak daržininko mėgėjo, rasdavo augančias žemėje tik tada, jei po jomis būdavo kurmiarausis. Iš pradžių jį stebino tai, kad iš storo mulčio sluoksnio baigiantis sezonui likdavo vos keli centimetrai. Jam niekada nereikia sukti galvos, kur dėti nupjautą žolę. Kai įsibėgėja vasara ir nupjautos žolės būna apsčiai, Kęstutis ją kloja ant mulčio, kuriame auga lauko daržovės, neša į šiltnamį. „Dabar prie įprastinio žemės dirbimo būdo negrįžčiau. Sunku apsakyti, koks malonumas apima, ka, praskleidęs storą mulčio sluoksnį, randi bulves tarsi kokius kiaušinius lizde“, – įspūdžiais dalijosi Kęstutis. Taip jis užsiaugina ir kitų daržovių.
Gerosios kaimynės – piktžolės
Gamtinės žemdirbystės šalininkai tikina, kad piktžolės ne mažiau svarbios nei kultūriniai augalai. Jos – gerosios kaimynės, taip pat dalyvaujančios įvairiuose dirvoje vykstančiuose procesuose. „Piktžolės atlieka daug funkcijų: giliašaknės papildo viršutinius dirvos sluoksnius mineralais, plačialapės neleidžia susidaryti sode velėnai. Visos žolės kaupia saulės energiją ir tampa maistu kitiems augalams bei dirvos organizmams, – aiškino pašnekovas. – Įvairios žolės kaupia skirtingas medžiagas, todėl kultūriniai augalai ir kiti organizmai gauna įvairesnio maisto.“ Aukštos žolės, pasak K.Laukio, saugo kai kuriuos kultūrinius augalus nuo vėlyvų šalnų. Yra žolių, kurios saugo kaimynystėje augančius augalus nuo kenkėjų, nes išskiria specifines medžiagas. Kitos žolės vilioja kenkėjus skoniu. „Taigi, kuo mažiau išravėtas, kuo mažiau sterilus sodas, daržas ir gėlynas, tuo daugiau naudos, tuo lengviau jame tvarkytis“, – tikino vyras. Jis ragino keisti požiūrį ir pabandyti užsiimti gamtine žemdirbyste iš pradžių net ir nedideliame žemės plotelyje.
Daro tai, kas patinka
Teisybės dėlei būtina pasakyti, kad K.Laukys – labiau gėlininkas nei daržininkas. Tad ir jo šiltnamyje daigynėliuose stiebiasi įvairios vienmetės gėlės. Naudos iš jų vyrui tik tiek, kad gali pats gėrėtis jomis ir kitiems parodyti. Tą patį galima pasakyti ir apie paties pasistatytą piramidę bei labirintą. „Darau tai, kas man patinka. Turiu daug laisvo laiko, tai galiu pagaliau gyventi taip, kaip noriu. Gal kas ir stebisi, bet man gražu, kai sklypas skęsta gėlėse. Juk ne viskas gyvenime matuojama pinigais ar kaip kitaip gaunama nauda“, – sakė geros nuotaikos niekada nestokojantis vyras. Tiesa, jo sklypas – be tvoros, tad užsukti paviešėti pas svetingą šeimininką ar bent pasivaikščioti ir pasižvalgyti gali visi norintieji.
Nijolė Baronienė
