Vakarų Europoje vienu iš darbuotojų lojalumo užtikrinimo įrankių savaime suprantamu laikomas darbdavių papildomas įnašas į darbuotojų kaupiamas pensijas. Kol kas Lietuvoje šia iniciatyva dažniausiai pasinaudoja užsienio kapitalo įmonės. Kaip pasakoja draudimo bendrovės „Bonum Publicum“ draudimo direktorė Liudmila Damulienė, šalies darbo rinkoje jau ima ryškėti tendencija, kad ir vietos darbdaviai vis dažniau apsisprendžia didinti savo konkurencingumą mokėdami papildomus įnašus darbuotojo pensijai.
„Darbo rinkoje konkurencija stiprėja, ypač kai kuriuose verslo segmentuose. Dėl to ne tik užsienio, bet ir vietinio kapitalo įmonės ieško būdų, kokias papildomas naudas pasiūlyti savo darbuotojams, kad galėtų išlaikyti arba pritraukti tinkamų darbuotojų. Šis pasaulyje įprastas darbuotojų motyvavimo būdas pas mus dar tik įgauna pagreitį, bet pozityvias tendencijas tikrai pastebime. Šios priemonės privalumas yra tas, kad kuriama ilgalaikė vertė darbuotojui, jis skatinamas ne tik šiandien, bet ir ilguoju laikotarpiu“, - komentuoja L. Damulienė
Ilgalaikis lojalumas
Savaime suprantama, įsipareigojimas kaupti papildomai darbuotojo pensijai yra išties rimtas žingsnis iš darbdavio pusės. Vis dėlto pastebima, kad tokia skatinimo priemonė leidžia darbuotojams pajausti darbdavio rūpestį. Toks žingsnis dažnu atveju motyvacijai turi ilgiau pasireiškiantį ir gilesnį poveikį nei nuolatinis atlyginimo kėlimas.
„Daugybė tyrimų bei žmogiškųjų išteklių ekspertų patvirtina, kad atlyginimo kėlimas darbuotojų lojalumui turi tik trumpalaikį efektą, o galimybės nuolat tą daryti irgi nėra beribės. Todėl papildomas pensijos kaupimas yra abipusiai naudingas – darbdavys gali geriau planuoti savo finansinius resursus darbuotojų skatinimui, o pastarieji jaučiasi labiau vertinami ir saugesni ne tik šiandien, bet ir mąstant apie ateitį bei orią senatvę“, - sakė „Bonum Publicum“ draudimo direktorė L. Damulienė.
Negana to, rinkoje pastebima, kad įmonės, papildomai kaupiančios darbuotojų pensijoms, dažnai yra vertinamos kaip socialiai atsakingos. Tokiu atveju darbdaviams ne tik nereikia daug resursų skirti esamų darbuotojų išlaikymui, tačiau bendrovė tampa patraukli kitiems alternatyvų ieškantiems specialistams.
Neįvertina lengvatų
Dažnu atveju įmonės neįvertina, kad papildomas kaupimas savo darbuotojų pensijoms nėra itin didelė investicija. Lanksčios pensijų kaupimo sistemos leidžia darbdaviams atsižvelgti į įmonės situaciją ir mažinti įmokų dydį, jei tuo metu bendrovė nėra pajėgi papildomam kaupimui.
Kaip pastebi L. Damulienė, darbdaviai renkasi įvairias mokamų draudimo įmokų skaičiavimo schemas. Dalis renkasi labai paprastą būdą – įmokos dydį skaičiuoja kaip procentą nuo darbuotojo atlyginimo (pvz., 2-5 proc.). Kiti, norėdami ir pačius darbuotojus paskatinti rūpintis savo pajamomis senatvėje, savo mokamos įmokos dydį susieja su paties darbuotojo įmokos dydžiu. Treti darbdaviai taiko dar sudėtingesnes schemas – pavyzdžiui, priklausomai nuo konkretaus darbuotojo svarbos įmonei (pvz., ilgiau joje dirba, turi išskirtinių kompetencijų), moka didesnį procentą nuo atlyginimo.
Finansine prasme tiek įmonėms, tiek darbuotojams papildomas pensijų kaupimas per gyvybės draudimą yra patrauklesnis nei atlyginimo kėlimas ar premijos. Tokia situacija susidaro, mat tiek darbdavį, tiek patį darbuotoją kaupti lėšas senatvei skatina valstybė, suteikdama mokestinių lengvatų.
„Darbuotojas, sumokėjęs gyvybės draudimo įmokas ir ateinančiais metais pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, turi galimybę susigrąžinti iki 15 proc. nuo sumokėtų draudimo įmokų. Tuo tarpu darbdavys, mokėdamas gyvybės draudimo įmokas darbuotojo naudai, turi teisę tokias įmokas priskirti savo sąnaudoms. Tokios įmokos yra laikomos darbuotojo neapmokestinamomis pajamomis natūra, ir nuo jų nėra skaičiuojami jokie mokesčiai“, - apie mokesčių lengvatas kalba ekspertė. Taip pat pažymėtina, kad skatinant gyventojus pasirūpinti kaupimu savo senatvei, išmokama sukaupta suma nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu buvo kaupiama ne trumpiau nei 5 metus, o sukauptą sumą darbuotojas pasiima ne anksčiau nei likus 5 metams iki pensinio amžiaus.
Vis dėlto šiandien draudimo rinka leidžia dar žymiau prisidėti prie darbuotojų gerovės. Nuo gegužės „Bonum Publicum“ įmonėms siūlys naują draudimo rūšį – Pensijų programą. Pasirinkus šią programą, galima bus ne tik kaupti papildomą darbuotojų pensiją, tačiau ir apdrausti juos gyvybės, kritinių ligų bei nelaimingų atsitikimų draudimu.
