Darbo užmokestis peržengė psichologiškai svarbią ribą, tačiau į „pliuso“ teritoriją įžengė tik valstybės sektoriaus įmonės ir įstaigos. Kaip informuoja SEB banko analitikai, darbo užmokesčio išaugimas pastebimas pirmą kartą po šešis ketvirčius trukusio smukimo.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc. (trečiąjį ketvirtį nuosmukis buvo 2,8 proc.)
Teigiamos įtakos ketvirtojo ketvirčio statistikai turėjo ir „proginės“ premijos, apie ką daugelis įmonių negalėjo nė svajoti 2009 m. pabaigoje.
Nenuostabu, jog kol kas atlyginimai smarkiausiai ūgtelėjo ten, kur jaučiamas didžiausias ekonominės veiklos pagyvėjimas – eksportuojančiuose sektoriuose. Antai apdirbamosios pramonės darbuotojų užmokestis per metus padidėjo 1,7 proc. Tuo tarpu į vidaus rinką orientuotoje statyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje darbo užmokestis tebemažėjo.
Atlyginimai kilo ir tose šakose, kurioms aktuali darbo jėgos trūkumo problema – pavyzdžiui, informacijos ir ryšių paslaugų sektoriuje.
Apžvelgiant Statistikos departamento darbo užmokesčio rodiklius, verta aptarti idėją padidinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) nuo 800 Lt iki 900 Lt, o vėliau – iki 1000 Lt. Pirmasis numatomas kilstelėjimas reikštų MMA padidinimą 12,5 proc., antrasis – dar 11,1 proc. Toks kilimas darbo rinkoje šiuo metu natūraliai pasiekiamas vos keletui sėkmingiausių pramonės sektorių ir smarkiai lenkia šalies ūkio vidurkį.
Kita vertus, vidutinis darbo užmokestis 2011 m. yra pasmerktas kilti. SEB banko prognozėmis, darbo užmokestis ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį turėtų būti 3,5 proc. didesnis negu atitinkamu 2010 m. laikotarpiu. Egzistuoja keletas kozirių, kuriais privataus sektoriaus darbuotojai jau šiemet pasinaudos darbo užmokesčio derybose. Pirma, nepaisant aukšto nedarbo lygio, kai kuriuose ūkio sektoriuose jaučiama kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema, atgyja krizės metu primiršta „galvų medžioklė“.
Galimybės emigruoti tampa vis labiau viliojančios – pagrindinių emigracijos „taikinių“ ekonomikos padėtis gerėja sparčiau nei Lietuvoje.
Be to, gegužę lietuviams atsiveria Vokietijos darbo rinka. Nemažai tautiečių ir nesistengia atsispirti šioms pagundoms, ketindami emigruoti artimiausioje ateityje. Atlyginimų kilimą skatinanti darbo pasiūla mažėja ir dėl šalies ekonomikos atsigavimo. Bedarbiai įtraukiami į vietos darbo rinką, o potencialių darbuotojų „asortimentas“ darbdaviams siaurėja .
Garsiau reikalauti didesnių atlyginimų vers ir didėjanti infliacija. SEB banko prognozėmis, 2011 m. vidutinė metinė SVKI infliacija sieks 3,5 proc. Taigi darbo užmokesčio padidėjimą iš esmės neutralizuos spartesnis kainų lygio kilimas. Savo ruožtu lūkesčiai, jog atlyginimai didės, skatins paklausos infliaciją. Tikėtina, jog ims veikti darbo užmokesčio-kainų spiralė, šiuo verslo ciklo laikotarpiu itin kenksminga vidaus vartojimo atsigavimui.
Neabejotina, jog atlyginimų tendencijos 2011 m. atskirose įmonėse ir įstaigose bus skirtingos. Darbo užmokesčio stabilumas „užprogramuotas“ valstybės sektoriuje. Kaip ir 2010 m., išliks atlyginimų augimo atotrūkis tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje dirbančių įmonių.
