Skaitytojas Mantas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) laiške naujienų portalui tv3.lt teiravosi, ar jis gali apskųsti savo nesąžiningai veikiančią darbovietę, ar neteks pačiam už tai atsakyti.
„Jau beveik metus dirbu įmonėje, kurioje alga mokama „vokelyje“. Bandome kalbėtis, prašyti, kad būtų darbo sutartis, viskas būtų skaidru, bet jie vis tempia gumą, išsisukinėja. Darbas man patinka, alga irgi gera, bet jau pabodo dirbti tame šešėlyje.
Juk nei paskolos negalėčiau gauti, stažas nesikaupia ir pan. Galvoju, anonimiškai tą įmonę apskųsti – gal susiims. Bet ar man pačiam negrės atsakomybė dėl to, kad aš metus sutikau dirbti nelegaliai, priėmiau algą „vokeliuose“?“ – baiminosi Mantas.
Baudos tokiems darbdaviams viršija ir 22 tūkst. eurų
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) visų pirma pabrėžė, kad darbo sutartyje turi būti sutarta dėl viso darbo užmokesčio, kuris privalo būti mokamas pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę mokėjimo sąskaitą.
Inspekcija aiškino, kad nelegaliu darbu laikoma, kai darbuotojas atlieka darbo funkcijas, bet darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu, nepraneša „Sodrai“ mažiausiai 1 darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Nuo 2024 m. liepos mėn. baudos už tokius darbdavio veiksmus padidėjo kelis kartus, taip pat buvo nuspręsta tokius darbdavius viešinti.
Jeigu iki tol baudos už nelegaliai įdarbintą asmenį darbdaviams siekė 868–5 000 eurų, tai dabar jie turi mokėti nuo 2 772 (3 minimalių atlyginimų – MMA) iki 11 088 (12 MMA) eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Už pakartotinį pažeidimą – nuo 5 544 (6 MMA) iki 22 176 (24 MMA) eurų.
Be to, baudos dydis priklausys nuo to, ar darbdavys sutiks legaliai įdarbinti ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui 3 MMA (2 772 eurus).
Jeigu ši pareiga bus įvykdyta, jam bus skiriama 2 772 eurų (3 MMA) dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Tokiems darbuotojams – jokių išmokų, paskolų ar net pensijų?
VDI pabrėžė, kad nelegaliai dirbantys asmenys (taip pat ir tie, kurie dirbdami su sutartimi dalį atlyginimo gauna neoficialiai) kenkia patys sau ir rizikuoja savo ateitimi.
Ji vardijo, kad dirbant nelegaliai darbuotojai nemoka jokių socialinių įmokų, o dėl to:
- rizikuoja nesukaupti būtinojo stažo pensijai gauti arba gali gauti ją žymiai mažesnę;
- mažėja darbuotojo socialinės ir nedarbo socialinio draudimo išmokos bei kompensacijos, pvz., vaiko priežiūros atostogų, nėštumo ar gimdymo, tėvystės atostogų metu ir pan. Dėl to nukenčia net tik darbuotojas, bet ir jo šeima;
- darbuotojas negauna išmokų ligos atveju arba įvykus nelaimingam atsitikimui (arba išmoka gali būti labai maža).
Inspekcija paminėjo, kad neteisėto darbo aplinkybėmis žuvusiojo artimieji ne tik netenka brangaus žmogaus, bet ir negali pretenduoti į pinigines išmokas.
Be to, dirbant nelegaliai, darbuotojai negali arba jiems tampa labai sudėtinga gauti paskolą ar pasinaudoti lizingo paslaugomis.
VDI taip pat pabrėžė, kad tokiais atvejais darbdavys:
- gali lengvai manipuliuoti tokiais darbo santykiais, kurių neapibrėžia raštiška darbo sutartis;
- gali be jokio perspėjimo sumažinti darbo užmokestį ar apskritai apgauti darbuotoją nesumokant žodžiu sutarto atlyginimo, kadangi tokių darbuotojų negina įstatymai;
- gali atleisti darbuotoją bet kada, be jokio įspėjimo ar svarbios priežasties, neišmokėti jam išeitinės išmokos.
Ar nelegaliems darbuotojams gali grėsti atsakomybė?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento vadovė Kristina Jakštienė vardijo, kad išvengti mokesčių, susijusių su darbo santykiais, siekiama ir kitokiais būdais.
Pvz., vietoje darbo sutarčių asmenis įdarbinant su individualios veiklos pažymomis, neapskaitant viso darbuotojų darbo laiko, dalį užmokesčio mokant kaip mokestį už automobilių nuomą ar pan.
Vis tik darbuotojams, dirbantiems nelegaliai, nėra taikoma jokia atsakomybė, pabrėžė VDI.
„Tokiam darbuotojui yra panaikinamas bedarbio statusas, jeigu jis buvo nustatytas dirbęs nelegaliai ar vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą.
Tačiau, jei pats asmuo (bedarbis), kuris dirbo nelegaliai, praneša nelegalų darbą kontroliuojančioms institucijoms apie savo nelegalaus darbo faktą ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis, iki jos priima nutarimą, tai bedarbio statusas nėra naikinamas“, – paminėjo inspekcijos atstovai.
Anot jų, nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio. Taigi, tokiais atvejais atsakomybė krenta tik ant darbdavio (įmonės) pečių.
Išaiškėjus situacijai, darbdavys privalo pranešti „Sodrai“ apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą ir nurodyti faktinę jo nelegalaus darbo pradžią.
Tuomet darbdavys tokiam darbuotojui privalo sumokėti atlyginimą (ne mažesnį kaip 3 MMA) už visą nelegaliai išdirbtą laikotarpį.
Taigi, tokiu atveju darbuotojas algą gali gauti netgi 2 kartus: prieš tai „vokeliuose“ ir po to – priverstinai iš darbdavio nemažiau kaip 3 MMA (2 772 eurai).
Skatina rinkti įrodymus ir apie tai pranešti
VDI akcentavo, kad dėl nelegalaus darbo į valstybės ir savivaldybių biudžetus surenkama mažiau lėšų, nukenčia ligonių kasos, išmokų ir kompensacijų fondai.
O dėl to yra sunkiau gerinti viešąsias paslaugas, pvz., remontuoti kelius ar didinti atlyginimus mokytojams.
K. Jakštienė neslėpė, kad nustatyti darbdavius, mokančius atlyginimą „vokeliuose“, įmanoma tik turint labai konkrečios informacijos apie tokių išmokėjimų laiką, vietą ir kitas aplinkybes.
Todėl yra svarbi pilietiškų šalies gyventojų pagalba, kuomet jie praneša apie jiems žinomus darbo užmokesčio „vokeliuose“ mokėjimo atvejus.
O pranešti apie šiuos ir kitus pažeidimus galima tiek VDI, tiek VMI.
„Gyventojai, įtarę arba turintys informacijos apie šiuos ir kitus mokestinius pažeidimus, raginami pranešti VMI pasitikėjimo telefonu +370 5 260 5060, užpildant e. anketą VMI svetainėje, atvykus į klientų aptarnavimo skyrių ar pateikiant informaciją per Mano VMI (pasirinkus Paslaugos > Paklausimai).
Registruodami pranešimus priimame visą pranešėjui žinomą informaciją apie galimą pažeidėją ir pažeidimą“, – komentavo K. Jakštienė.
Ji vardijo, kad 2024 m. VMI gavo 2059 pranešimus dėl galimai nedeklaruojamų pajamų ir mokamų „vokelių“.
Tokių pranešimų dėka per pastaruosius 18 metų verslininkai turėjo sumokėti apie 44,2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių.
