Štai portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė skundėsi, kad darbdavys verčia dirbti viršvalandžius.
„Kelis kartus per mėnesį vadovas prašo, kad dirbtumėme 1 valanda ilgiau, nei turėtume. Niekas nesiskundžia, nes dirbame tikrai geromis sąlygomis, gauname gerus atlyginimus.
Tačiau, ar darbdavys tikrai gali reikalauti, kad dirbtume daugiau. Laikas po darbo juk skirtas šeimai. Be to, jeigu dirbu ilgiau, tai norėčiau gauti ir dar daugiau pinigų“, – sakė moteris.
Ji tikino, kad sutinka dirbti viršvalandžius, nes bijo prarasti darbą.
„Bijau, kad darbdavys atleis, jeigu nesutiksiu dirbti ilgiau. Ar galiu taip paprastai imti ir atsisakyti dirbti ilgiau? Kur galėčiau skųstis dėl tokio darbdavio elgesio?“ – klausė Akvilė.
Kada viršvalandžiai privalomi?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymėjo, kad viršvalandžiai yra laikas, kai darbuotojas dirba viršydamas darbo laiko grafiką arba apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą.
„Darbo grafikai turėtų būti sudaromi taip, kad darbo laiko paskirstymas būtų tolygus ir atitiktų sutartą darbo normą. Tačiau kartais viršvalandžių gali susidaryti dėl darbo organizavimo specifikos ar išskirtinių situacijų“, – pažymėjo VDI.
„Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė vardijo išimtines situacijas, kai dėl nenumatytų priežasčių padidėja darbo krūvis:
- Dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes;
- Būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai;
- Tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Būtinas raštiškas sutikimas
VDI tikino, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų verčiami dirbti viršvalandžių be jų sutikimo, taip pat darbdaviai turėtų organizuoti darbą taip, kad viršvalandžių būtų kiek įmanoma vengiama.
Anot VDI, o jeigu darbuotojas atsisako dirbti viršvalandžius, darbdavys privalo ieškoti kitų darbo organizavimo sprendimų.
Tačiau jeigu darbuotojai vis tik sutinka dirbti viršvalndžius, tai turi būti pažymima raštu.
„Lig šiol iš Darbo kodekso pateikto reglamentavimo nebuvo iki galo aišku, ar darbdaviui darbuotojui siūlant dirbti viršvalandinį darbą užtenka darbuotojo sutikimo žodžiu, ar būtina gauti sutikimą raštu.
Tad siekiant išvengti skirtingo nuostatos aiškinimo, nuo šių metų sausio 1 d. Darbo kodekso pakeitimu aiškiai įtvirtinama, kad darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, išskyrus aukščiau nurodytus atvejus“, – komentavo teisininkė B. Balcienė.
Viršvalandžių apmokėjimas
Pasak B. Bacienės, sutikimas dirbti viršvalandžius yra individualus, ir jei vienas darbuotojas sutinka, kitas gali atsisakyti.
„Darbo kodekse taip pat nustatyta, kad už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, už viršvalandinį darbą švenčių naktį mokamas ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Už viršvalandinį darbą sumokama kartu su darbo užmokesčiu“, – skaičiavo teisininkė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
