Lietuvos darbdaviai skundžiasi ligas simuliuojančiais darbuotojais. Pasak jų, nedarbingumo lapeliais vis dažniau dangstomas asmeninių reikalų tvarkymas ar net pagirios, o už tai mokamos pašalpos tuština ne tik įmonių, bet ir „Sodros“ biudžetus.
Kaip rašo lrt.lt, pati „Sodra“ irgi žeria vis didesnius išlaidų skaičius, tačiau aiškina taip pat teturinti ribotas galimybes simuliantams pričiupti.
Šaldytuvų gamintojos „Snaigė“, turinčios apie 1,5 tūkst. darbuotojų, personalo direktorius Giedrius Mikulskas sako, jog įtarimų dėl ligos simuliacijų netrūksta.
„Ypač kai darbuotojas suserga po to, kai jam pareiškiamas drausminis papeikimas ar būna pričiuptas išgėręs“, – pasakojo jis.
„O kur dar vasara: jei tik gražus oras, sergamumo lygis padidėja. Gripas taip neatsiliepia kaip vasara“, – sutinka Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.
„Sodros“ tarybos pirmininkas Vytautas Zimnickas priduria, jog simuliuojama ir norint susitvarkyti mokslus universitete, o Plungės pramoninkų sąjungos prezidentas Jonas Varkalys tvirtina, esą naudos apie ligą sumelavę darbuotojai randa susitarę dėl papildomo darbo bei taip užsitikrinę tiek pašalpą, tiek algą.
Pasak V. Zimnicko, per pirmąjį šių metų pusmetį darbdavių prašymu buvo patikrinti beveik 6,4 tūkst. apie ligą pranešusių darbuotojų.
„47,7 proc. nedarbingumo pažymėjimai buvo iškart užbaigti, gavus „Sodros“ kreipimąsi“, – pabrėžė jis.
Todėl tiek verslininkai, tiek valdininkai priekaištauja gydytojams, kurie neva dažnai pernelyg noriai išleidžia darbuotojus „atostogų“.
Kaip rašo lrt.lt, dėl darbuotojų melų darbdaviai sakosi patiriantys pastebimų nuostolių bei priduria, kad simuliantai kenksmingi ir visai valstybei.
G. Mikulskas aiškina, kad atsiliepia ne tik išmokos, kurias susirgusiam pirmąsias dvi dienas moka įmonė, bet ir tai, jog norėdama užtikrinti gamybą, bendrovė privalo turėti didesnį kolektyvą.
Dėl nedarbingumo pažymų gausėjimo tuštėjančiomis kišenėmis nepatenkinta ir nuo trečiosios dienos darbuotojui pašalpą skirianti „Sodra“.
Pasak V. Zimnicko, Lietuvoje išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius per pastaruosius kelerius metus beveik padvigubėjo ir vien per devynis šių metų mėnesius jų išduota 758 tūkst.
Nedarbingumo pašalpoms fondo skirtos lėšos šoktelėjo dar labiau ir šiemet jau siekia 424,9 mln. Lt.
Problemai spręsti darbdaviai norėtų didesnės valstybės institucijų pagalbos, tačiau galimybių kontroliuoti griežčiau neatsisakytų ir patys.
Tačiau „Sodros“ valdybos direktorius Mindaugas Mikaila tuo metu teigia, kad, pavyzdžiui, patikrinti didesnio nedarbingumo lapelių kiekio pagrįstumą pačiai „Sodrai“ būtų sudėtinga.
Tiesa, anot M. Mikailos, nuo kitų metų liepos numatoma įvesti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, kuris išsyk būtų matomas valstybės darbuotojams, tačiau jis pripažįsta, kad tokia sistema nebus privaloma ir gydytojai ją taikys ne tik pagal galimybes, bet ir norus.
Eglė Juršytė
