MMA padidinus iki 1509 litų neigiamą įtaką pajustų kas trečia įmonė. Tai neigiamai atsilieptų net 94 proc. maisto ir gėrimų pramonės įmonių, 100 proc. tekstilės ir drabužių pramonės, 78 proc. metalų, 74 proc. apdirbamosios pramonės įmonių.
MMA didinimas padidins darbo sąnaudas - atlyginimai turėtų būti didinami ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams.
Didėjanti gamybos savikaina skatins pramonę didinti produkcijos kainą, kadangi pelno rezervai yra itin riboti.
Didėjančios gamybos sąnaudos ir auganti produkcijos kaina neigiamai paveiks gamintojų konkurencingumą.
Sumažėjus konkurencingumui, dalis užsakymų bus prarasta, o dalies mažiausią pelną nešančių užsakymų atsisakys pačios įmonės.
Sumažėjus užsakymų lygiui, gamintojai bus priversti mažinti darbuotojų skaičių. Pirmiausia būtų atleidžiami žemiausios kvalifikacijos darbuotojai.
Dalis įmonių investuos į našumo didinimą. Tokios investicijos skatins samdyti kvalifikuotą darbo jėgą ir atsisakyti nekvalifikuotos darbo jėgos.
Vienas ketvirtadalis iš 400 tūkst. žmonių, kurie uždirba mažiau nei 1500 litų, dirba biudžetinėje sferoje, trys ketvirtadaliai - versle. Trys ketvirtadaliai neigiamo poveikio teks būtent verslui - ne stambiajam, o smulkiajam.
Vienas ketvirtadalis iš tų 400 tūkst. žmonių, kurie uždirba mažiau nei 1500 litų, dirba biudžetinėje sferoje, otrys ketvirtadaliai dirba versle. Viešajam sektoriui bus kažkoks poveikis, bet trys ketvirtadaliai to poveikio teks verslui. Ir teks ne stambiajam, o smulkiajam verslui
