Padirbėti vasaros atostogų metu pavyks ne visiems paaugliams.
Artėjant vasarai daugelis moksleivių norėtų papildyti savo kišenes pačių uždirbtais pinigais. Tačiau sezoninio darbo paieškų rezultatai Panevėžyje labai menki.
Darbdaviai nepilnamečių darbuotojų atsižada iš tolo. Jaunimo įdarbinimo specialistai sako, kad daugeliui darbdavių koją kiša ir Darbo kodeksas, kuriame reikalaujama lengvesnių ir paprastesnių darbo sąlygų dirbti panorusiems moksleiviams.
Ieškosi patys
Panevėžio teritorinės darbo biržos Jaunimo užimtumo poskyrio vedėja Skirmantė Danylienė sako, jog kol kas Darbo biržos tinklalapyje nėra paskelbta nė vieno darbo pasiūlymo nepilnamečiams. „Moksleiviai patys siunčia savo gyvenimo aprašymus į Darbo biržą, gauname jų iki dešimties per savaitę, tačiau darbo pasiūlyti jiems negalime“, – aiškino Darbo biržos specialistė. Pasak jos, darbo vasarą savo atžaloms ieško ir nepilnamečių tėvai.
„Kiek teko kalbėtis su mokiniais, darbo jie dažnai ieško internete ar kreipdamiesi į darbdavius tiesiogiai“, – dėstė Darbo biržos specialistė. Pasak jos, Panevėžyje sezoninių darbų netrūksta, bet ne visi darbdaviai nori įdarbinti paauglius.
„Gal situacija geresnė didžiuosiuose šalies miestuose“, – svarstė S. Danylienė ir patikino, kad didžioji dalis darbdavių pilnametystės nesulaukusius jaunuolius įdarbina ne visada noriai. „Juk nepilnamečiai negali dirbti sveikatai pavojingomis sąlygomis, jiems turi būti sutrumpintas darbo laikas, taip pat negali dirbti naktimis“, – Darbo kodekso reikalavimus vardijo S. Danylienė. Darbo kodeksas apsaugo jauną, nepatyrusį žmogų nuo galimų nelaimingų atsitikimų, tačiau gerokai sumažina galimybes įsidarbinti. Dažnai darbdavius atbaido ir moksleivių noras dirbti ne visą sezoną. „Vaikai nori dirbti ne visą vasarą, bet mėnesį ar pusantro. O tai netinka ūkininkams, kuriems darbininko reikia visą sezoną – nuo birželio iki rugsėjo“, – aiškino Darbo biržos darbuotoja. Dažniausiai paaugliai darbų ieško statybose, prekybos centruose. Moksleiviai bando užsidirbti platindami skrajutes, laikraščius, pardavinėdami ledus bei vaisvandenius, padėdami ūkininkams, o kartais jiems darbo pasiūlo ir pramonės įmonės.
Vaikų darbas – žaidimas
Didžioji dalis kalbintų verslininkų patikino, kad samdyti sezoniniams darbams nepilnamečių neketina.
Lietuvos ūkininkų sąjungos, Panevėžio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vygantas Keturakis sakė nežinantis nė vieno oficialiai užfiksuoto atvejo, kad į darbą būtų priimtas nepilnametis. „Tikrai nėra tokių atvejų, aišku, rajonuose vasarą vaikai dirba pas ūkininkus, bet tai yra savi vaikai, ne samdyti“, – aiškino V. Keturakis.
Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė sakė, kad laikai, kai būdavo priimami dirbti nepilnamečiai, jau seniai praėję. „Sovietiniais laikais, kai visus įdarbindavome ir pelno nereikėdavo žiūrėti, priimdavom, – senus laikus prisiminė medelyno vadovė. – O šiandien labdara negalim užsiimti, juk mes turim užsidirbti, o su vaikų darbu to nepadarysi.“ Medelyno vadovės teigimu, įdarbinus paauglius atsirastų daug rūpesčių.
„Mūsų darbo aplinka yra gana pavojinga, o nepilnamečiai išvis negali dirbti sunkių statybos darbų“, – aiškino Panevėžio statybos tresto Personalo tarnybos viršininkė Birutė Adomėnienė, kodėl neplanuoja vasaros darbams įdarbinti moksleivių. Pasak jos, įmonė daug mieliau renkasi pirmo kurso statybos mokslus bekremtančius studentus nei moksleivius. „Studentus mielai priimame kiekvieną vasarą, jų laukiame“, – pasakojo moteris. Jos teigimu, atvejų, kai įmonėje vasaros metu įdarbinami nepilnamečiai, pasitaiko labai retai.
Įmonės „Pieno žvaigždės“ Panevėžio filialo Personalo skyriaus specialistai patikino, kad visus vasaros sezono darbams reikalingus darbuotojus jau priėmė. Tačiau tarp jų nėra nė vieno nepilnamečio. Pienininkai paaiškino, kad mokinių priimti negali dėl Darbo kodekso, draudžiančio nepilnamečiams dirbti naktį ir ribojančio jų darbo valandas.
Darbo kodeksas kliūva ne visiems
Dėl to, kad moksleiviams darbo įstatymai yra nepalankūs, nesutinka Panevėžyje veikiančios įmonės „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas. Vadovas įsitikinęs, kad Darbo kodekso apribojimai neturėtų tapti kliuviniu įdarbinant nepilnamečius. „Žinoma, darbo įstatymas įpareigoja ir darbdavį, ir patį jaunuolį – užkerta kelią nepagrįstai rizikuoti, – aiškina verslininkas ir sutinka, kad sutrumpinta darbo diena, draudimas dirbti naktimis, dirbti sveikatai pavojingomis sąlygomis bei kiti ribojimai yra neišvengiami. – Juk patirtis su metais ateina, o jaunas žmogus nepatyręs.“
Direktorius pasidžiaugė, kad nepilnamečius jų įmonė mielai priima kasmet. „Tą patį padarėme ir šiemet: priėmėme apie dešimt jaunuolių ir dar planuojame pasikviesti vieną kitą vasarą nusiteikusį padirbėti nepilnametį darbininką“, –
dėstė S. Gailiūnas. Jis įdarbindamas mokyklinio amžiaus jaunimą pelno nesivaiko. „Juk vietoj tų vaikų galėtume priimti kvalifikuotą darbuotoją, kurio nereikėtų net mokyti. Moksleiviams reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jiems tai puiki mokykla“, – kalbėjo įmonės vadovas. Jis patikino, kad priimdamas į darbą nepilnamečius bando išmokyti moksleivius kitaip galvoti, įdiegti atsakomybę.
Sudėtinga
Asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus, taip pat darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos. Nepilnamečiams netinkamos tokios darbo vietos, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė. Didžiausi apribojimai yra įdarbinant asmenis nuo 14 iki 16 metų. Draudžiama skirti jaunus asmenis dirbti viršvalandžius, vaikai negali dirbti nuo 20 iki 6 valandos ryto, o paaugliai – nuo 22 iki 6 valandos ryto.
Įdarbinant vaiką nuo 14 iki 16 metų reikia gauti vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo raštišką sutikimą, gydytojo leidimą su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus, o mokslo metų laikotarpiu – taip pat ir konkrečios mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą.
Eglė GIKNIENĖ
