Užimtumo tarnyba skaičiavo, kad šių metų lapkričio 1 d. Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo beveik 124 tūkst. užsieniečių, iš kurių 10117 – Europos Sąjungos (ES) piliečiai.
„Šiuo metu yra pristatytas naujas 2023 metų projektas sąrašo profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje. Darbdavių ir darbuotojų atstovai iki lapkričio 10 d, galėjo teikti pasiūlymus, kokių profesijų trūksta.
2023 metų projekte yra numatytos 134 profesijos. Jau pats sąrašo pavadinimas rodo, kad kalbama apie kvalifikaciją turinčius darbuotojus, o ne apie neturinčius profesinės kvalifikacijos. Į sąrašą patenka įvairios profesijos – virėjai, betonuotojai, kelininkai, santechnikai, suvirintojai, siuvėjai ir kt.“ – vardijo Užimtumo tarnyba.
Įdarbinti užsieniečius trukdo biurokratija?
Lietuvos pramonininkų konfederacija atkreipė dėmesį, kad darbo jėgos trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse ir visoje Europoje.
„2022 m. rugpjūčio mėn. duomenimis Euro zonos nedarbas buvo 6,6 proc.. Tai reiškia, kad Europos Sąjungoje (ES) visų darbuotojų nerasime“, – teigė konfederacija.
Anot jo, didelė problema yra ne tik darbuotojų užsienyje suradimas ir jų pritraukimas, bet ir biurokratiniai trukdžiai.
„Pavyzdžiui, eilės mūsų konsulatuose. Turėtume skirti daugiau konsulų į „karštuosius taškus“ ambasadose Armėnijoje, Kazachstane. Užsienio reikalų ministerijos (URM) argumentas, kad Konsulinio departamento darbuotojai šiais metais vizų tarnybose jau išdirbo iš viso 30 savaičių nėra pakankamas nes akivaizdu, kad po tų trisdešimties savaičių eilės nesumažėjo.
Turime dar vieną pavyzdį. Metalo produktų ir konstrukcijų gamintoja Klaipėdoje pusantro mėnesio iš Indijos negali sulaukti 60 jau atrinktų kvalifikuotų suvirintojų. Įmonė yra laimėjusi ES konkursą remontuoti laivus. Per mėnesį įmonė praranda beveik 1 mln. eurų. Kenčia tos įmonės reputacija. Lietuva nebeatrodo kaip patikima gamybinė šalis laivų remonto srityje. Ir tokių pavyzdžių yra ne vienas“, – skundėsi konfederacija.
Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sprendimai dėl leidimų darbuotojams atvykti laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindais priimami per tris mėnesius.
„Privalome ieškoti galimybių sutrumpinti prašymų, išduoti leidimus laikinai gyventi, nagrinėjimo terminus iki vieno mėnesio. Darbuotojų įdarbinimo greitis išlieka kertiniu aspektu gamybos pajėgumų išlaikymui. Tris mėnesius laikant darbo vietą neužpildytą, pralaimi visi: verslas pagamina mažiau, eksportuoja mažiau, gauna mažiau pelno, sumoka mažiau mokesčių. Galiausiai verslas negali galvoti apie plėtrą.
Turime suprasti, kad darbuotojų trūkumas tik didės, o ES vis aršiau konkuruos dėl trūkstamų įvairios kvalifikacijos talentų. Todėl siūlome ruoštis, analizuoti, kad kai reikės dar kažką keisti – būtume pasiruošę, turėtume gerųjų pavyzdžių. Palyginkime procesus Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Visoms šioms valstybėms galioja tos pačios ES direktyvos. Identifikuokime, kurie procesai mūsų sistemoje yra pertekliniai. Išlošime visi, nes verslas greičiau gaus trūkstamus darbuotojus, o valstybės institucijos galbūt galės būti išlaisvintos nuo perteklinių biurokratinių procesų“, – komentavo konfederacija.
Prioritetas lietuviams, bet norėtų daugiau ir užsieniečių įdarbinti
Skaitmeninių technologijų sektoriaus (DigiTech) asociacijos „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius pastebėjo, kad galėtų ir daugiau dirbti užsieniečių lietuvių IT įmonėse.
„Prioritetas teikiamas, žinoma, įdarbinamiems vietoje, t. y. Lietuvoje – dėl mokestinių ir teisinių dalykų, kurie gali skirtis užsienio šalyse ir Lietuvoje, o darbdaviams prisideda papildoma administravimo našta. Žinoma, įmonės gali samdyti ir pagal paslaugų sutartis dirbančius žmones.
Tačiau, kaip ten bebūtų, žvelgiant valstybės mastu daug naudingiau būtų skatinti darbuotojus atvykti dirbti į Lietuvą. Ir darbdaviams paprasčiau, ir dažnai – patiems darbuotojams, ir valstybei – mokesčiai mokami čia, čia žmonės išleidžia pinigus, gerėja demografinė padėtis. Lietuvoje, deja, mes vis dar įsivaizduojame, kad turime minias už sienos laukiančių darbuotojų, norinčių čia dirbti ir mes turime juos atsirinkti. Situacija tokia, kad IT specialistų poreikis yra didžiulis visoje Europoje ir mūsų šaliai reikia dėl jų konkuruoti“, – sakė asociacijos atstovas.
Jo teigimu, nors ir galima pripažinti, kad buvo iš dalies atsižvelgta į mūsų pozicijas dėl proceso palengvinimo įdarbinant užsieniečius iš trečiųjų šalių, tačiau pati tvarka lieka per daug apdėliota įvairiais „jeigu“, „bet“. Pavyzdžiui, kas yra „profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai“?
„Norėčiau tik pakartoti pradinę poziciją – jeigu darbdavys įsipareigoja mokėti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio, daugiau jokių klausimų apie laisvas darbo vietas, reikalingą patirtį, atitinka ji ar ne aukštojo mokslo kvalifikacijai, neuždavinėjame, o iškart kviečiame dirbti ir tiesiame raudoną kilimą tiek tokiems darbdaviams, tiek darbuotojams“, – siūlė P. Jakutavičius.
Lietuvoje norinčiųjų dirbti netrūksta?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad trūkstamų profesijų sąrašas yra traktuojamas klaidingai.
„Tai darbdaviai daro sąmoningai siekdami sau palankių sprendimų. Šiuo metu trūkstamų profesijų sąrašas yra iškreiptas. Jo pirminė mintis kažkur dingo. Jis buvo sukurtas tam, kad jame atsidurtų aukštos kvalifikacijos, retos profesijos, kurių darbuotojus Lietuvoje būtų sunku greitai paruošti.
Trūkstamų profesijų atstovai turėtų laikinai dirbti Lietuvoje tol, kol čia bus paruošti reikalingi specialistai. Tačiau dabar į sąrašą darbdaviai įtraukia ką nori. Net ir tokias profesijas, kurių darbuotojus būtų galima paruošti per kelių valandų ar dienų mokymus. Negi galima sakyti, kad tai yra trūkstamos profesijos?“ – retoriškai klausė darbuotojų atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jeigu darbdavys čia ir dabar neranda darbuotojo, tai dar nereiškia, kad tam tikra darbo pozicija atitinka trūkstamos profesijos kriterijus.
„Tokioms įmonėms reikėtų susimąstyti, galbūt darbuotojai ten nenori dirbti dėl prastų darbo sąlygų ar mažo atlyginimo. Kiekvienais metais aiškinama, kad trūkstamų profesijų sąrašas yra per platus ir neracionalus. Todėl to sąrašo tikrai nereikia plėsti, nebent siaurinti.
Be to, reikia atskirti trūkstamų profesijų sąrašą ir įdarbinimo kvotas. Šiuo metu nėra uždrausta atsivežti darbuotojų iš užsienio tiek, kiek norima. Yra tik procedūros ir procesai, kuriuos darbdaviai turi praeiti, kad darbuotojai iš užsienio dirbtų jų įmonėse“, – komentavo I. Ruginienė.
Pasak jos, darbdaviai skaičiuoja uždarbį, džiaugiasi verslo plėtra, bet valdžiai skundžiasi, kad tuoj bankrutuos.
„Štai neseniai buvo transporto sektorius džiaugėsi, kad Lietuva šiemet lyderiauja, pas mus buvo įregistruotas, didesnis nei kitur, automobilių skaičius. Tačiau tuo pačiu šio sektoriaus atstovai verkia, kad trūksta darbuotojų, todėl reikia didinti kvotas. Kitu atveju jie bankrutuos.
Darbuotojų, ieškančių darbo Lietuvoje užtektinai. Juos tereiktų perkvalifikuoti ir jie galėtų dirbti transporto sektoriuje. Kyla klausimas, kodėl taip nedaroma, o verkiama, kad darbuotojų trūksta“, – stebėjosi darbuotojų atstovė.
Darbdaviai pirmenybę teikia užsieniečiams
I. Ruginienė įsitikinusi, kad darbdaviai specialiai nenori įdarbinti lietuvių.
„Jie geriau darbuotojus vežasi iš trečiųjų šalių – Kazachstano, Kirkizijos. Čia atvažiuoja dirbti žmonės, kurie nekalba nei rusiškai, nei angliškai. Jie negali net darbo sutarčių perskaityti. Tokius žmones darbdaviai vežasi, nes jiems galima kitokias darbo sąlygas pasiūlyti, mokėti mažesnį atlyginimą. Tokius darbuotojus lengviau pagąsdinti, kad neteks darbo vizos.
Dabar visi džiaugiasi Kauno futbolo stadionu. O ar kas dar prisimena, kad jam statyti buvo atvežti darbuotojai iš Turkijos? Iš jų buvo atimti pasai, o žmonės buvo uždaryti statybvietėje. Jiems buvo pasakyta, kad jeigu jie norės išeiti, bus areštuoti. Tai visiška nesąmonė, bet juk tie atvykę žmonės nežino, kokia tvarka mūsų šalyje. Todėl juos lengva įbauginti“, – darbuotojų išnaudojimo atvejį priminė I. Ruginienė.
Darbuotojų atstovės teigimu, būna atvejų, kai lietuviai negauna darbo būtent todėl, kad jie yra lietuviai.
„Mums žmonės pasakoja, kad ateina darbintis, tačiau darbdaviai jų nepriima. O koridoriuose šnibždamasi, kad šioje įmonėje lietuviai vairuotojai yra nepageidaujami.
Dar žmonės pasakoja, kad darbdaviai naudoja tam tikras schemas. Pavyzdžiui, transporto įmonės sukuria daug darbo skelbimų. Tokiu būdu jos sukuria įspūdį, kad joms reikia labai daug darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nepriima. Tada darbdaviai kreipiasi į ministerijas ir skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, niekas nenori darbintis, todėl prašo didinti kvotas“, – pasakojo I. Ruginienė.
