Taip nutiks darbuotojams, dirbantiems lauko ar kilnojamus darbus. Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu.
Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams.
Vieni specialistai teigia, kad dėl to darbuotojai nukentės, tačiau kiti tikina, kad taip bus užtikrintos didesnės jų socialinės garantijos.
Nukentės darbuotojai ir darbdaviai
„Toks sprendimas nenaudingas nei darbuotojams, nei darbdaviams“, – sakė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Ji pasakojo, kad šiuo metu darbdaviai gali pasirinkti, ar kompensuoti darbuotojų patiriamas išlaidas dėl kilnojamo, lauko darbo pagal dokumentus arba nerinkti dokumentų, o skirti fiksuotą kompensaciją, kuri yra neapmokestinama.
Tačiau ši pasirinkimo galimybė nuo lapkričio 1 d. pirmos sumažinama, o nuo kitų metų birželio 1 d. apskritai naikinama.
„Pavyzdžiui, darbuotojo atlyginimas siekia 1 tūkst. eurų ir dar jis gauna 500 eurų kompensaciją. Iš viso šio žmogaus pajamos siekia 1,5 tūkst. eurų. Tačiau nuo lapkričio 1 d. kompensacija mažėja nuo 50 proc. iki 30 proc. Todėl darbuotojo kompensacija sieks nebe 500 eurų, bet 300 eurų. Tokio darbuotojo pajamos per mėnesį sumažėja 200 eurų.
O nuo 2023 metų birželio 1 d. iš viso naikinamos kompensacijos už kilnojamą ir lauko darbą. Todėl minėtas darbuotojas gaus tik 1 tūkst. eurų atlyginimą. Nebent darbdavys nuspręs algą padidinti“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Pasak D. Čibirienės, nepatogumų patirs ir darbdaviai, ir darbuotojai.
„Dabar darbdavys susitaria su darbuotojais. Jis arba moka fiksuotą sumą kompensacijai arba prašo darbuotojo pristatyti dokumentus, kurie pagrįstų jo išlaidas. Tada jam sumokama tiksliai tiek, kiek jis patyrė sąnaudų dėl kilnojamo ar darbo lauko sąlygomis. Negalima naudoti šių abiejų kompensacijos būdų. Būtina pasirinkti vieną.
Tačiau nuo 2023 metų birželio 1 d. šis kompensavimas galės būti grindžiamas tik dokumentais. Darbdavys su darbuotoju turės suderinti tvarką, kaip dokumentai bus pateikiami, kokie reikalavimai jiems bus taikomi. Daug dalykų turės būti aptarta ir išgryninta, kaip atskirti ir įvertinti darbo reikalams patiriamas išlaidas“, – komentavo specialistė.
Anot D. Čibirienės, jeigu darbdavys, norės, kad darbuotojas nenukentėtų pirmiausia sumažinus, o paskui panaikinus kompensacijas, jis turės pakelti darbo užmokestį.
„Be to, darbdaviui pakėlus algą didės nuo jos mokamų mokesčių suma.
Dėl naujos tvarkos labiausiai nukentės darbuotojai, jeigu darbdavys nesutiks jiems padidinti algos, sumažės jų pajamos. O tie darbdaviai, kurie kels atlyginimus, jie didins savo įkainius. Pavyzdžiui, komunalininkai, kurie valo gatves. Jų darbas kilnojamo pobūdžio, jeigu šie darbuotojai negaus kompensacinių priedų ir jiems reikės padidinti algas, taip išeina, kad jų paslaugos pabrangs“, – pastebėjo D. Čibirienė.
Kompensacijų sumažinimas didins skaidrumą?
Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė kompensacijų mažinimą, o vėliau ir naikinimą vertino teigiamai.
„Kontrolės veiksmų metu mokesčių administratorius nustato atvejų, kai įmonės kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio ir darbą lauko sąlygomis moka kaip dalį darbo užmokesčio, neatsižvelgdamos į darbuotojų darbo funkcijas ir vietą. Tokios išmokos mokamos net ir biuro darbuotojams, pavyzdžiui, personalo vadovėms, buhalterėms, sekretorėms, valytojoms“, – vardino kontrolės departamento direktorė.
O Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė sakė, kad panaikinus kompensacijos darbuotojai gaus daugiau socialinių garantijų.
„Kompensacijos yra nepalankios darbuotojams, nes jos neįtraukiamos skiriant kitas socialines garantijas: skaičiuojant atostoginius, ligos išmoką, senatvės pensiją ir kitas išmokas. Tikimės, kad pakeitimai padės užtikrinti didesnes socialines garantijas ir darbo užmokestį darbuotojams“, – sakė specialistė.
K. Jakštienė pateikė ir keletą pavyzdžių, kurie rodo darbdavių sukčiavimo atvejus, mokant darbuotojams kompensacijas.
„VMI patikrinus vieną transporto paslaugas teikiančią įmonę, nustatyta, kad ji 49 proc. atlyginimo siekiančius priedus mokėjo transporto vadybininkams, direktoriams, filialų, procesų vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams, nors jų darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio ir niekaip nesusijęs su darbu lauko sąlygomis. Įmonei teko išmokas priskirti apmokestinamoms darbo pajamoms ir papildomai apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti beveik 99 tūkst. eurų mokesčių.
Kita įmonė, kuri apie 20 proc. pajamų gauna už pagamintus ir parduotus PVC ir medinius gaminius, tai yra dalis jos pajamų yra už darbus, kurie atliekami ne lauko sąlygomis, mokėjo kompensacijas administracijos ir gamybos cecho darbuotojams. Dėl šių pažeidimų jai taip pat papildomai priskaičiuota beveik 20,4 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.
Dar viena bendrovė, kuri VMI akiratin pakliuvo dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atotrūkio, paprastai tariant mažo darbo užmokesčio, teigė darbuotojams mokanti 1 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus, tačiau darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai rodė visai ką kita. Darbuotojams mokėtas minimalus darbo užmokestis, o kita dalis – 50 proc. atlyginimo dydžio kompensacijomis“, – vardijo K. Jakštienė.
Siūlo bausti pažeidėjus, o ne visus darbuotojus
D. Čibirienė sutiko, kad dalis darbdavių pažeidžia teisės aktus ir moka kompensacijas ne tik tiems darbuotojams, kurie dirba lauko ar kilnojamus darbus, bet ir tiems, kurie dirba administracinį darbą.
„Visur gali atsirasti sukčiaujančių žmonių. Tačiau labai gaila, kad VMI mato pažeidimus, tačiau nebaudžia tų žmonių. Vietoje to, kad nubaustų, jie naikina kompensacijas visiems. Toks požiūris neteisingas.
Jeigu VMI mano, kad pažeidinėjami teisės aktai, ji turėtų taikyti sankcijas. Čia tas pats jeigu matydami, kad žmonės viršija greitį ne juos baustume, o paimtume ir visiems uždraustume važinėti. Taip problemos, juk nesprendžiamos.. Labai gaila, kad VMI nesugeba užtikrinti, kad įmonės laikytųsi taisyklių“, – atkreipė dėmesį specialistė.
