Vis tik įdarbinimo specialistai pažymi, kad patys darbuotojai teikia pirmenybę mišriam darbo pobūdžiui – nori dirbti ir namuose, ir biure.
Nustoja jausti pulsą
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis „Žinių radijuje“ neseniai pripažino, kad šiuo metu populiaru dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojai išvyksta į šiltus kraštus ir dirba ten. Tačiau toks darbo modelis esą turi ir savo trūkumų.
„Aš ar mano darbuotojai, kurie dirba administracinį darbą, irgi galėtų taip dirbti. Tačiau po keleto mėnesių jie nebejaus pulso. Parduotuvės pradės gyventi sau, o darbuotojai, dirbantys nuotoliu, gyvens sau.
Reikia gyventi toje sistemoje, kitu atveju, ten imsi jaustis svetimkūniu. Tai adresuoju ir mūsų valdžios atstovams. Kai jie dirba nuotoliu, tampa Lietuvos sistemos svetimkūniais“, – įsitikinęs D. Dundulis.
Anot jo, nuotoliu galima dirbti, tačiau tai nėra normali darbo būsena.
„Jeigu žmogus gali dirbti nuotoliu, tai reiškia, kad toks darbuotojas yra nereikalingas. Tai požymis nereikalingo darbuotojo. Tie valdininkai, kurie dirba nuotoliu, yra nereikalingi.
Kažkokį laikotarpį galima dirbti budinčiu režimu, tačiau jo metu nebus pasiekiami rezultatai“, – sakė prekybos tinklo vadovas.
Darbuotojai dirba iš namų jei patys to nori
SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sakė, kad šiandienos pasaulyje darbo būdai yra nuolatiniame pokyčių kelyje – keičiasi tendencijos, darbuotojų poreikiai ir technologijos.
„Mes taip pat nuolat peržiūrime ir reaguojame į šiuos pokyčius. Atsižvelgiame į darbuotojų norą turėti lanksčias darbo sąlygas ir laiko, ir vietos prasme bei taip geriau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
Todėl suteikiame galimybę dirbti hibridiniu būdu ir taikyti lankstaus darbo principus. Jeigu, atsižvelgus į darbo pobūdį, atliekamas funkcijas ir susitarimus komandose, darbuotojas gali dirbti iš namų, tai pirmiausia yra jo pasirinkimas. Esame sutarę, kad nuotolinio darbo sąlygas darbuotojai iš anksto aptaria ir suderina su tiesioginiu vadovu. Darbuotojui, norinčiam dirbti nuotoliniu būdu, suteikiame būtinas priemones darbui atlikti“, – tikino banko vadovė.
Pasak jos, taip pat investuojama į biurą, siekiame jį dar geriau pritaikyti darbuotojams pagal jų atliekamas užduotis.
„Dažnu atveju mūsų darbas yra komandinis ir kartu kurdami, inovuodami, bendradarbiaudami galime pasiekti daugiau. Taip pat biurai visada išliks gyvų susitikimų su mūsų klientais ir kolegomis vieta.
Biure darbuotojai randa erdves, kurios yra pritaikytos jų poreikiams – individualiam darbui, kūrybinėms užduotims su komanda, susitikimams su klientais ir kolegomis. Biure kuriame organizacijos kultūrą, dalijamės naujomis idėjomis, mokomės ir bendradarbiaujame. Darbuotojai čia visada laukiami“, – komentavo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Darbas iš namų – privalumas?
Tačiau personalo valdymo įmonės „Emplonet“ vadovė Violeta Jakutė sakė, kad darbdavio lankstumas atliepiant darbuotojų lūkestį darbo formai yra labai svarbus ir dažno suvokiamas kaip pridėtinė įmonės vertė.
„Tačiau darbas vien nuotoliu nėra daugumos darbuotojų prioritetas. Mūsų atliktas tyrimas parodė, jog darbo nuotoliu pasiūlymą pernai būtų rinkęsi 22,7 proc. žmonių, šiemet darbo vien nuotoliu pasiūlymui prioritetą teiktų 18 proc.
Praėjusių metų tyrime 47,3 proc. darbuotojų sakė, kad rinktųsi darbdavį, siūlantį mišrų darbą. Šiemet tokių – jau 70 proc. Būtent ši darbo forma taps nauja norma bei daugeliui organizacijų įprastu darbo modeliu. Tiesa, mišri darbo forma taip pat gali būti dvejopa: arba laisvai pasirenkant, kada ir kiek laiko darbuotojas norėtų dirbti iš biuro, kiek – nuotoliu, arba su nustatytu tam tikru dienų per savaitę ar mėnesį skaičiumi, kada darbuotoją pageidaujama matyti biure. Tikėtina, kad daugiau žmonių norėtų, jog mišrus darbo modelis vis tik būtų sudaromas pagal pirmąjį variantą“, – atkreipė dėmesį V. Jakutė.
Darbo rinkoje ji pastebėjo darbdavių „susiskaldymą“ į siekiančius susigrąžinti darbuotojus į biurus visai ar didžiajai savaitės daliai, bei tuos, kurie eina į atvirą dialogą, siekia lanksčiai atliepti darbuotojų lūkesčius, suteikiant galimybę dirbti iš namų pasirinktu dažnumu.
„Norma tampa mišraus darbo forma. Tačiau darbas nuotoliu jau dabar mūsų talentams kuria galimybes gyvenant Lietuvoje dirbti užsienyje esančiose bendrovėse. Nepamirškime, kad pasaulyje darbo nuotoliu forma nėra naujovė. Skirtingose šalyse, tam tikruose sektoriuose ji egzistuoja jau kelis dešimtmečius. Darbo rinkai tampant vis globalesnei, pasaulinė konkurencija dėl nuotoliu galinčių dirbti talentų yra ir iššūkių, ir naujų galimybių šaltinis.
Atotrūkis tarp aukštos kvalifikacijos specialistų paklausos ir pasiūlos, bei lankstumas darbo formai kurs realias prielaidas organizacijoms dairytis kompetentingų žmonių svetur bei vis dažniau pritaikyti nuotolinio darbo modelį“, – komentavo V. Jakutė.
