Grupė parlamentarų rugpjūčio mėnesio pradžioje registravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama ne tik atsižvelgti į tai, kaip yra renkami gyventojų asmeniniai duomenys, bet ir įtvirtinti reikalavimus, kaip turėtų būti įrengiami greičio matuokliai.
Be to, pasak įstatymo projekto rengėjo Mindaugo Skritulskio, toks įstatymo projektas „padidintų sprendimų dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių priėmimo skaidrumą“ po to, kai Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), atsakinga už greičio matuoklių įrengimą valstybinės reikšmės keliuose ir kelių tvarkymą, tapo privačia įmone.
Siekia pelno?
Seimo narys Andrius Mazuronis jau anksčiau pažėrė kritikos LAKD atstovams dėl to, kaip nustatoma, kuriuose valstybinės reikšmės keliuose greičio matuoklius įrengti yra geriausia, o kur – ne.
Parlamentarui išgirdus, kad greičio matavimo prietaisai turėtų atsirasti automagistralėje Vilnius–Klaipėda, politikas nevyniojo žodžių į vatą ir teigė, kad tokiu būdu yra siekiama „nubausti vairuotojus ir surinkti kiek galima daugiau pinigų“.
„Kai aš išgirdau apie automagistralėse įrenginėjamus tokius greičio matavimo ruožus, kaip 31 km, tai aš paprašiau LAKD pateikti duomenis, kiek automagistralių vidutiniuose greičio ruožuose pastaruoju metu atsitiko eismo įvykių.
Per pastaruosius metus iš 8 ruožų, kuriuose planuojama įrengti greičio matuoklius, keturiuose iš jų – nulis eismo įvykių su nuliu sužeistųjų, viename ruože buvo keturi atvejai per pastaruosius metus su devyniais sužeistais žmonėmis ir kituose ruožuose po vieną įvykį su vienu sužeistu asmeniu“, – yra sakęs Seimo narys.
Pasak A. Mazuronio, dėl šios priežasties ir buvo iškeltas klausimas, ar tikrai pinigai, kurie yra riboti ir skirti saugumui užtikrinti bei kelių infrastruktūros gerinti, yra tinkamai išleidžiami.
LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis tikino, kad bendrovė nesiekia uždirbti papildomo pelno įrenginėdama matuoklius.
Esą už greičio viršijimą surenkamos baudos, kurias administruoja policija ir surenka Valstybinė mokesčių inspekcija, patenka į šalies biudžetą, todėl direkcija iš to negali turėti jokio pelno.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad vertinant, ar kelio ruožas gali būti pavojingas vairuotojams, svarbu atsižvelgti į daugelio metų statistiką.
„Per kelerius paskutinius metus, pagal direkcijos duomenis, tuose ruožuose, kuriuose planuojama įrengti matuoklius, buvo sužeisti 93 žmonės, o 10 žuvo. Kokį pusmetį gali nebūti tų įvykių, bet reikia žiūrėti į penkerių metų laikotarpį“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo pašnekovas.
Greičio matavimo atkarpa – ne ilgesnė kaip 10 kilometrų
Dabar parengtame įstatymo projekte numatoma, kad didžioji dalis lėšų, surinktų iš sumokėtų ar išieškotų baudų, yra skiriama LAKD įgyvendinamoms veikloms finansuoti.
Pasak parlamentarų, kai LAKD gali pati priimti sprendimus dėl stacionarių greičio matuoklių įrengimo ir dėl to gali padidėti veiklos pajamos, tokiu atveju nėra skatinama įgyvendinti kitų kelių infrastruktūros gerinimo priemonių.
Pavyzdžiui, remontuoti ar keisti kelio dangą, apšvietimą, sulėtėjimo juostas, kurios galėtų didinti saugumą, tačiau nėra susijusios su teisioginių papildomų pajamų uždirbimu.
Be to, parlamentarai užsimena apie galimybę pridėti ir naują straipsnį, kuriame būtų apibrėžta, kaip reikėtų įrengti greičio matavimo prietaisus kelio atkarpose, jeigu nėra įmanoma pasitelkti kitų priemonių, kurios galėtų padidinti saugumą.
„Tuo atveju, kai priemonė įrengiama kelio ruože (pavyzdžiui, vidutiniai greičio matuokliai), jie turi būti įrengiami taip, kad jų veikimas apimtų ne daugiau nei 10 kilometrų, t.y. tik ribotoje kelio atkarpoje, taip pat numatoma, kad vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip 5 viename kelyje“, – rašoma įstatymo projekte.
LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas primena, kad direkcija savo veiklą vykdo vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Todėl, pasikeitus teisės aktams, kurie susiję su bendrovės vykdoma veikla, pasak pašnekovo, jos veikla toliau bus vykdoma vadovaujantis naujais teisės aktais.
Be to, bendrovė išvardija pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar minėtose atkarpose reikalinga įrengti greičio matavimo prietaisus.
„Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas – veiksnys, nulemiantis eismo įvykio tikimybę, eismo įvykių pasekmės – eismo įvykių metu žuvę eismo dalyviai.
Žuvę eismo dalyviai atitinkamame kelio ruože liudija apie ruožo pavojingumą, nesaugus važiavimo greitis, tikėtina, yra pagrindinė eismo įvykius nulemianti priežastis – leistino važiavimo greičio viršijimas lemia eismo įvykių pasekmių sunkumą ir lenkimo ribojimas kelio ruože – kelio ruožuose, kuriuose yra draudžiama lenkti, būtina užtikrinti leistino važiavimo greičio laikymąsi“, – teigė S. Jansonas.
Vairuotojo pažymėjimą gali prarasti akimirksniu
Ne ką mažiau pasipiktinimo viešojoje erdvėje išreikšta ir dėl šiuo metu įrengto momentinio greičio matuoklio ties tiltu per Kruną.
Štai jeigu vairuotojai, autostradoje lėkdami 130 km/val. greičiu, neatleis akceleratoriaus pedalo ties tiltu per Kruną, gali netgi prarasti vairuotojo pažyėjimą, mat šioje kelioje atkarpoje greitis ribojamas iki 70 km/val.
„LAKD, vykdydama eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugos priemonių įgyvendinimą, po momentinį greičio matuoklį abiem kryptimis ties tiltu per Kruną (kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, apie 87 km) įrengė dėl eismo saugos, kadangi šioje vietoje greitis yra ribojamas iki 70 km/val., nes kelias per tiltą yra siauresnis, nei būdinga tokios kategorijos keliams, taip pat nėra saugaus sustojimo juostų“, – naujienų portalui tv3.lt sakė bendrovės atstovas S. Jansonas.
Tiesa, A. Vilkelis „Žinių radijo“ laidoje užsiminė, kad ribojimai šioje kelio atkarpoje greičio matuoklis galėtų būti pašalintas tuo atveju, jeigu tiltas bus atnaujintas.
Kelių direkcijos atstovas S. Jansonas užsimena, kad iki kitų metų pradžios yra siekiama šioje kelio atkarpoje suprojektuoti laikiną tiltą.
„Laikino tilto projektavimo per Kruną, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 87,335 km, darbų kaina sieks 87,3 tūkst. eurų.
Parengus laikino tilto projektą, Kelių direkcija nedelsiant ieškos rangovų laikinojo tilto statybai ir šiuo metu esamo tilto per Kruną rekonstravimo darbams atlikti kartu. 2024 m. planuojama pradėti esamo tilto rekonstrukciją“, – kalbėjo S. Jansonas.
Pasak LAKD, planuojama, kad projektuojamas laikinas tiltas bus dviejų eismo juostų viena kryptimi. Tilto per Kruną rekonstrukcijos metu eismas iš Vilniaus Kauno kryptimi būtų kreipiamas laikinu tiltu, o eismas iš Kauno Vilniaus kryptimi vyktų rekonstruojamo tilto viena puse. Kita tilto pusė būtų rekonstruojama.
Matuokliai fiksuoja ne tik greitį
Kelių policijos duomenimis, pirmąjį 2023 metų pusmetį šalies keliuose žuvo 72 žmonės, o tai 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Net 61 proc. tragiškų nelaimių priežastimi tapo būtent nesaugus ar viršytas leistinas greitis. Greitis – dominuojanti tragiškų įvykių keliuose priežastis.
Šiai dienai Lietuvoje 131 kelio ruože yra įrengti vidutinio greičio matuokliai. LAKD duomenimis, rezultatai per pirmuosius metus, kelių ruožuose, kuriuose yra naujai įrengti 106 VGMS, iš jų 105 kelio ruožuose per 2022 m. nebuvo nei vieno mirtino eismo įvykio, palyginti su ankstesne situacija, kai žūdavo vidutiniškai 16 asmenų (2016–2022 metais žuvo 82 asmenys ir 879 buvo sužeisti, 2022 m. – 104 sužeisti ir 2 žuvę).
Policijos departamento duomenimis, per pirmą pusmetį iš viso nustatyta per 700 tūkst. įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir beveik pusė jų – 300 tūkst. yra už viršytą greitį.
Vairuotojams primenama, kad valstybinės reikšmės keliuose diegiama ir įranga, žymima informaciniu kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, kuri gali nurodyti ne tik, kad yra fiksuojami greičio režimo, bet ir kiti pažeidimai. Ši įranga taip pat fiksuoja, ar transporto priemonės turi galiojančią techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą, sumokėtas kelių mokestis, o nustatytus pažeidimus perduoda į Administracinių nusižengimų registrą.
Vietas, kuriose bus įrengti greičio matuokliai, galima rasti čia: LAKD greičio kontrolės priemonės.
