Finansų ministerijos pasiūlymas nuo 2012 metų neišduoti tam tikros rūšies verslo liudijimų sukėlė tikrą audrą smulkaus ir vidutinio verslo savininkų gretose. Vienų nuomone, šitaip smulkieji verslininkai, anksčiau dirbę turėdami verslo liudijimus, bus priversti pasitraukti iš verslo, kitų nuomone, būtent dirbantys su verslo liudijimais kiša pagalį į ratus „tikriesiems“ verslininkams.
Mokesčius mokės patys
Trečiadienį į Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos posėdį atėjusi Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė tvirtino, kad naikinti norima ne leidimą verstis tam tikros rūšies veikla. „Verslo liudijimas – tiesiog paprastesnis mokesčių mokėjimas. Mes siūlome mokesčius mokėti pačiam, vesti primityvią apskaitą ir bus gerai“, – aiškino ji.
Be noro išbraukti iš veiklų, kurioms išduodami verslo liudijimai, sąrašo laisvąsias profesijas, veiklas, kurioms keliami specifiniai reikalavimai, pavyzdžiui, apgyvendinimo paslaugas, žemės ūkio veiklą ir panašiai, Finansų ministerija siūlo ir tai, kad besiverčiantys individualia veikla privaloma tvarka kiekvienam klientui išrašytų kvitą.
Didės šešėlis
Tokiu Finansų ministerijos pasiūlymu nepatenkinta Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija. „Pradėjus tokius suvaržymus, individuali veikla apskritai trauktųsi iš verslo rinkos. Be to, bus mažinimas verslumas“, – piktinosi asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Jos vadovaujama asociacija Finansų ministerijai siūlė ne naikinti galimybę tam tikroms veiklos rūšims išsiimti verslo liudijimus, o peržiūrėti veiklų porūšius. Z. Sorokienės nuomonė apie Finansų ministerijos pasiūlymą buvo labai griežta: „Tokia padėtis veda tik į šešėlį“, – pabrėžė ji.
Iškreipia konkurenciją
Kitokios nuomonės apie veiklas su verslo liudijimais yra Statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka. Anot asociacijos, smulkus verslas su statybininkais, turinčiais verslo liudijimus, nepajėgs konkuruoti. „2008 metais buvo 15 tūkst. asmenų, dirbančių su verslo liudijimais. Vidutiniškai kiekvienas gavo po 400 litų mokesčių per metus ir gavo apie 27 tūkst. pajamų. Galima spėti, kad tokios sumos susidaro skaičiuojant pajamas, gautas iš juridinių asmenų, nes jie privalo viską fiksuoti. Kiek iš fizinių asmenų – nežinome. Nieko keisto, kad pilna skelbimų, kad tokie statybininkai gali atlikti darbus iki 40 proc. pigiau – jiems nereikia mokėti mokesčių“ – sakė V. Šarka.
Pasak Statybininkų asociacijos atstovo, tokios nelygiavertės sąlygos iškreipia konkurenciją ir smulkiesiems verslininkams nepalieka jokios išeities. „Atėjus sunkmečiui bankrutavo bene 90 proc. mažųjų, smulkiųjų įmonių. Dabar jų statybos sektoriuje beveik nėra – tai apie kokią konkurenciją galime kalbėti?“ – klausė jis.
Nenori mokėti valstybei
Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas teigė, jog jo vadovaujamos asociacijos nariai taip pat norėtų, kad dirbančių su verslo liudijimais automobilių verslu užsiimančių asmenų sumažėtų. „Dirbantis su verslo liudijimu sumoka apie 200 litų mokesčių, turintis darbo sutartį ir gaunantis apie 4 tūkst. litų algos „popieriuje“ sumoka apie 1,7 tūkst. litų mokesčių. Tai negi galime dėti lygybę tarp šių asmenų?“ – sakė jis.
Anot P. Ignoto, Finansų ministerijai paskelbus apie norą naikinti tam tikros rūšies verslo liudijimus ažiotažas kilo tik esą dėl to, kad verslo liudijimus turintys „nenori mokėti valstybei, nori tik iš jos gauti.“ „Kodėl vyksta diskusija? Todėl, kad tai yra šešėlis“, – lakoniškai sakė Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas.
Dina Sergijenko