Taip pat yra nuomonių, kad jaunų žmonių netenkina toks atlyginimas, kuris tenkina vyresniąją kartą, tad jie nesidarbina ten, kur alga jiems atrodo per maža.
Dėl to tam tikruose sektoriuose jaunuolių trūksta, o kituose jaunimas uždirba daugiau, nei patyrę darbuotojai. Svarbu ir tai, kad jauni žmonės rečiau registruojasi į Užimtumo tarnybą. Tačiau šios problemos egzistavo visada.
Lietuvos jaunimas nori dirbti ir užsidirbti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministras Vytautas Šilinskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu apie žurnalistų iškeltą klausimą, kodėl jaunimas nenori dirbti.
„Pasižiūrėjau, kad toks ar panašus straipsnis vakaruose kasmet išeina jau bent 100 metų. Nedidelė dalis vyresnių žmonių nuolat skundžiasi jaunimu, kurį patys ugdė“, – kiek ironizavo viceministras.
Anot jo, faktiškai, bent Lietuvoje, jaunimas dirbti nori. V. Šilinskas nurodė, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas (6,9 proc.) yra netgi mažesnis nei vidutinis (apie 8,3 proc.).
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jaunimas ne tik dirba, bet dar ir užsidirba. Grupėje nuo 25 iki 30 metų amžiaus vidutinis atlyginimas aukštesnis nei 40–65 metų amžiaus grupėje ir truputį atsilieka tik nuo 30–40 metų amžiaus grupės.
„Faktas, kad ne visi ir ne visada nori dirbti taip, kaip dirbo jų tėvai. Jaunimas dažniau keičia darbus (ieško savęs). Dažniau ieško prasmės darbe, tobulėjimo ir savarankiškumo.
Dažniau nori demokratinio, o ne direktyvinio, vadybos stiliaus. Bet Lietuvos jaunimas nori dirbti“, – įraše pabrėžė ministerijos atstovas.
Jauni žmonės nesiregistruoja kaip bedarbiai
Vis tik bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prieštaravo V. Šilinsko teiginiams.
Jos teigimu, jaunimo registruotas nedarbas yra žemesnis, nei vidutinis. O tai, anot ekonomistės, reiškia labiau tai, kad jaunimas nemato reikalo registruotis Užimtumo tarnyboje.
„Ir čia atsiveria daug daugiau erdvės diskusijoms, kodėl taip yra, nei kreiva išvada, kad „jaunimas nori dirbti“. Nes, pagal Valstybės duomenų agentūros ir „Eurostat“ duomenis, jaunimo nedarbo lygis visą laiką viršijo vidutinį“, – rašė I. Genytė-Pikčienė.
Dar vienas komentatorius atkreipė dėmesį, kad prieš 100 metų, net ir prieš 20 metų nebuvo tokių dalykų, kaip „Tiktok“, „Youtube“ ar telefonų. Tad, galima suprasti, kad šios naujovės galėjo paskatinti jaunimo tinginiavimą ir nenorą dirbti.
Diskriminacija dėl amžiaus ir srities
Į viceministro įrašą taip pat sureagavusi Rasa Žemaitė atkreipė dėmesį, kad, jei 25–30 metų žmonių vidutinis atlyginimas yra didesnis nei 40–65 metų žmonių, reiškia, kad patirtis ir kvalifikacija yra nevertinama.
Jai antrino ir kitas komentatorius, teigęs, jog, remiantis šiais duomenimis, „senių mums nereikia“ prasideda nuo 40 metų.
„Juk realiai, kylant kvalifikacijai, pajamos turėtų atitinkamai didėti. Taip ir vyksta senosios Europos ir Skandinavijos šalyse. Aišku, kad tai susiję ne tik su derybinėmis galiomis, bet ir su jaunimo nenoru dirbti mažiau apmokamose darbo rinkos sektoriuose. Tokia, sakyčiau, maskuojama diskriminacija pagal amžių“, – rašė R. Žemaitė.
Ji taip pat paminėjo ir tai, kad galima pastebėti didelį atotrūkį tarp aiškiai panašių sektorių.
Pavyzdžiui, policininkai ir socialiniai darbuotojai – šių sričių panašumas tam tikrose funkcijose yra įrodytas tyrimais, tačiau atlyginimai ir socialinės garantijos skiriasi „kaip dangus ir žemė“.
Nedarbu skundžiasi per mažą atlygį siūlantys darbdaviai?
Personalo atrankos įmonės „People link“ atstovė Rūta Ratavičiūtė pasidalino nuotrauka, kurioje sudėtos ištraukos iš žiniasklaidos straipsnių apie vieną ir tą pačią problemą – „nobody wants to work anymore“ (liet. niekas nebenori dirbti).
Apie šią problemą buvo skelbiama nuo 1894 metų, apie ją kalbama ir iki šiol. Vadinasi, visais laikais visuomenei atrodė ir vis dar atrodo, kad žmonių nedarbas didėja, nes niekas nebenori dirbti.
Žurnalistas Romas Sadauskas nurodė, kad jaunimo nenoru dirbti skundžiasi tik labai specifinė grupė, t. y. darbdaviai, mokantys mažesnes algas už savo sektoriaus vidurkį:
„Ir tai tėra spaudimo būdas valdžiai supaprastinti pigios darbo jėgos įvežimo procedūras ar bent jų negriežtinti.“
Jam pritarė ir kitas komentatorius, kuris rašė, kad už juokingą atlyginimą niekas nenori dirbti.
