Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pristatydama pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus, pradėjo primindama, kad vos prieš du dešimtmečius tame pačiame Europos parlamente atgimė Lietuvos nepriklausomybės troškimas.
Vis dėlto daugiausia dėmesio prezidentė skyrė galimam Lietuvos indėliui sprendžiant ekonomines Europos problemas bei vieningos energetinės rinkos kūrimą. D. Grybauskaitė pabrėžė pažadų tęsėjimo svarbą ir europiečiams kylančius klausimus dėl ES vertės.
„Šiandien Lietuva grįžta į Europos Parlamentą didžiuodamasi pasirinktu keliu, neabejodama dėl europinės krypties ir pasirengusi sutelkti visas Europos jėgas siekdama susitarti dėl geresnės, stipresnės ir vieningesnės bendros visų mūsų ateities“, – sakė D. Grybauskaitė.
Ragino laikytis vienybės
Prezidentė pabrėžė, kad dėl artėjančių Europos parlamento rinkimų kitąmet, Lietuvos pirmininkavimo metu priimti sprendimai turės didelę vertę, tad atsakomybė, tenkanti šalies pareigūnams – didelė. „Artėja teisėkūros ciklo pabaiga ir kitais metais bus renkamas naujas Europos Parlamentas. Tai reiškia, kad visų mūsų, o ypač iš eilės pirmininkaujančių trijų šalių - Airijos, Lietuvos ir Graikijos - pečius prislėgs itin sunki darbų našta, kuria dalysimės“, – dėstė prezidentė.
D. Grybauskaitė išreiškė viltį, kad Europos parlamentas, kartu su ES Taryba priims sprendimus, kurie padės sukurti tvarų ekonomikos augimą. Prezidentė išreiškė nuomonę, kad tik išlaikius finansinį stabilumą bus įmanoma užtikrinti konkurencingą Europos ateitį. „Tik užtikrindami Europos finansinį atsparumą, gerindami jos konkurencingumą ir skatindami augimą galime sukurti naujų darbo vietų ir atkurti visuomenės pasitikėjimą Europos projektu“, – sakė prezidentė. Lietuvos vadovė pridūrė, kad valstybės narės ir Europos institucijos privalo dirbti kartu ir imtis greitų bei konstruktyvių sprendimų.
Dėmesys fiskalinei integracijai
Lietuvos vadovė pabrėžė politinės valios trūkumą, priimant su fiskaline integracija susijusius sprendimus. D. Grybauskaitė išsakė nuomonę, kad Europa, norėdama išlaikyti patikimo ir tvaraus regiono įvaizdį privalo susitelkti ir priimti sunkius sprendimus.
„Būti patikimam reiškia sutelkti politinę valią priimti svarbius sprendimus ir juos įgyvendinti. Būti patikimam reiškia įrodyti mūsų demokratinį teisėtumą veiksmais, kurie atitiktų visų mūsų piliečių interesus. Būti patikimam reiškia priimti reikalingus sprendimus šiandien ir jų neatidėlioti. Netgi nepopuliarius sprendimus. Būti patikimam reiškia atrasti būdą dirbti kartu, be kita ko, glaudžiau koordinuojant mūsų ekonominę ir biudžeto politiką“, – sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvos vadovė taip pat teigė, kad pirmininkavimo metu Lietuva sieks, kad kuo daugiau dėmesio būtų skiriama bankų priežiūros mechanizmų kūrimui. „Lietuva sieks kuo didesnės pažangos derėdamasi dėl bendro bankų priežiūros mechanizmo, užtikrinančio, kad ir euro zonos šalys, ir tos valstybės narės, kurios jai nepriklauso, galėtų prisidėti kurdamos veiksmingą ekonomikos valdymo sistemą ir turėtų galimybę naudotis jos teikiamais pranašumais“, – sakė prezidentė.
Vieninga energijos rinka – 2014 metais
Prezidentė taip pat pabrėžė energetikos sektoriaus integracijos svarbą, pagrįsdama savo nuomonę skaičiais. „Anot Europos Komisijos, jeigu Europos Sąjunga taps visiškai integruota rinka, 2015 m. ji sutaupys net 35 mlrd. eurų per metus elektros energijos išlaidų, palyginti su 2012 metais“, – sakė Lietuvos vadovė.
Prezidentė pabrėžė, kad už energetinius išteklius Europoje mokame per daug, o tai neigiamai veikia Europos konkurencingumą ir mažina Senojo žemyno vartotojų perkamąją galią. D. Grybauskaitė teigė, kad iki kitų metų galo Europoje privalo egzistuoti vieninga energijos išteklių rinka, o nuo 2015 metų ES negali likti nė vienos valstybės atskirtos nuo bendros elektros dujų rinkų.
„Stebėsime, kad jau sutartos priemonės ir teisiniai pagrindai, ypač Trečiasis energetikos paketas, būtų tinkamai įgyvendinami. Tačiau Lietuva yra tvirtai įsitikinusi, kad būtina skirti daugiau lėšų moderniai Europos Sąjungos energetikos infrastruktūrai sukurti. Todėl skirsime ypatingą dėmesį tam, kad būtų susitarta dėl europinių bendro intereso projektų, finansuojamų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę“, – dėstė Lietuvos vadovė.
Prezidentė pabrėžė, kad kol nėra sukurta bendra energijos, paslaugų ir skaitmeninės ekonomikos vidaus rinka, europiečiams gali kilti abejonių ko išvis verta ES.
Vilius Petkauskas, specialiai Ekonomika.lt iš Strasbūro / Ekonomika.lt
