S. Cichanouskajos atstovų kabineto vadovas Valerijus Kovalevskis tvirtino, kad Europos Komisijos vadovės penktadienį atsiųstame laiške S. Cichanouskajai ir kitiems demokratinio Baltarusijos judėjimo lyderiams pristatytas planas turėtų įsigalioti, „kuomet Baltarusijoje įvyks demokratiniai pasikeitimai“.
„Tai, ką siūlo Europos Sąjunga, pagalbos apimtys siekia apie 3 mlrd. eurų. Mūsų vertinimu, dalyvaujant kitiems suinteresuotiems žaidėjams – šalims, tarptautinėms organizacijoms – šis pagalbos paketas išaugtų iki 10 mlrd. JAV dolerių“, – per nuotolinę spaudos konferenciją penktadienį sakė V. Kovalevskis.
Pasak jo, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad „impulsą veikti“ ES suteikė nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas Minske bei juo skridusio opozicionieriaus Ramano Pratasevičiaus suėmimas. V. Kovalevskis priminė, kad be šio įvykio Baltarusijoje šiomis dienomis mirė mažiausiai du įkalinti opozicijos atstovai, uždaryti keli laisvos žiniasklaidos kanalai, įskaitant portalą tut.by.
„Šiomis sąlygomis ypač svarbu gauti žinutę apie tai, kad Europos Komisija palaiko Baltarusius kovojant dėl demokratinių permainų, ir tai, kad patvirtintas toks ekonominės pagalbos planas rodo labai aiškią alternatyvą, aiškų kontrastą tarp to, kas vyksta šalyje šiuo metu – tamsios, depresyvios, beviltiškos atmosferos, kai šalyje situaciją kontroliuoja faktiškai okupacinis Lukašenkos režimas, ir to, kas mums siūloma ateityje, jei šalyje įvyks permainos“, – teigė V. Kovalevskis.
Parama – tik po rinkimų
S. Cichanouskajos atstovas ekonominėms reformoms Alesis Aliachnovičius tvirtino, kad planas, apimantis ir negrąžintiną paramą, ir lengvatines paskolas, būtų skirtas Baltarusijai „tik įvykus laisviems, demokratiniams rinkimams“.
„Planą sudaro skirtingi mechanizmai, bendra suma yra 3 mlrd. eurų arba 3,6 mlrd. JAV dolerių. Jie skirstomi į tris pagrindines kryptis: pirma – finansinės injekcijos palaikant ekonominį augimą, t. y. makrofinansinė parama. Ji skiriama, kai su valstybe pasirašoma nauja stabilizacijos programa, kaip buvo su Ukraina, Gruzija, kitomis šalimis“, – pasakojo A. Aliachnovičius.
Anot jo, opozicija pasiekė, jog šis planas būtų „visiškai atsietas“ nuo susitarimų, kurie galėtų būti pasirašyti su Tarptautiniu valiutos fondu, o minėtą makrofinansinę paramą valstybė galėtų naudoti savo nuožiūra, pavyzdžiui, skiriant ją nuo represijų nukentėjusiems asmenims, įmonėms ar tiesiog padengti biudžeto deficitą.
Antroji paramos dalis, anot jo, apimtų techninę pagalbą finansuojant ekspertus, reguliacines, teisines, teisėsaugos, medicinos sistemos reformas. Trečioji kryptis būtų investicijos į infrastruktūrą.
Planą detaliau tikimasi pristatyti Europos Komisijai, tą ketina padaryti ir S. Cichanouskajos štabas.
Tikisi ir atskirų valstybių paramos
A. Aliachnovičiaus teigimu, minėti 3 mlrd. eurų yra ES pažadėta bazinė parama, ji būtų paskirstyta per pirmuosius dvejus-trejus metus įgyvendinant esmines reformas, tačiau judant demokratine linkme šalis, anot jo, galėtų tikėtis ir didesnės paramos iš ES.
Paketą, anot jo, sudarytų negrąžintina parama bei „pigūs kreditai“, t. y. dalį lėšų Baltarusijai tektų grąžinti.
Be ES, numatyta, kad stabilizacinę naujosios Baltarusijos valdžios programą galėtų finansuoti ir Tarptautinės valiutos fondas. Jis, A. Aliachnovičiaus teigimu, galėtų skirti dar apie „3-4 mlrd. JAV dolerių“.
Anot opozicijos atstovo, „pakankamai didelę sumą“ galėtų skirti ir Pasaulio bankas, ir Pasaulio banko grupei priklausanti Tarptautinė finansų korporacija, taip pat kai kurios atskiros valstybės – Jungtinė Karalystė, Norvegija, Kanada, JAV.
„Taigi, yra daug šaltinių ir visi jie, teisingai naudojant, galėtų suteikti Baltarusijai apie 10 mlrd. dolerių paramą. Mes darome viską, kad jau kitą dieną po naujų laisvų rinkimų ši parama būtų pradėta mokėti Baltarusijai, kad kiekvienas, kaip įmanoma, greičiau pajustų ekonominės situacijos gerėjimą“, – pasakojo A. Aliachovičius.
Jis priminė, kad EK pristatytą planą dar pernai rugsėjį inicijavo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, paramą iškart pareiškė Lietuva ir Višegrado valstybės – Čekija, Vengrija, Slovakija, taip pat Rumunija, o spalį visos 27 šalys pavedė Europos Komisijai parengti tokį planą – derinant jo detales dalyvavo S. Cechanauskaja ir jos atstovai.
Kaltę už nuostolius meta režimui
Anot A. Aliachnovičiaus, per pastarąjį „prarastą dešimtmetį“ prastėjant Baltarusijos ekonominei situacijai, šalis gerokai atsiliko nuo regiono valstybių.
Jo teigimu, pagal minimalų atlyginimą Baltarusija yra paskutinė Europoje, pagal vidutinį – trečia nuo galo, mažiausios yra ir socialinės išmokos, pensijos. Jis pabrėžė, kad padėtis prastėjo dar iki 2020-ųjų rinkimų ir po jų sekusių Vakarų sankcijų.
A. Aliachnovičius teigė, kad ankstesnės ir planuojamos sektorinės ES sankcijos, Bendrijos ir kitų valstybių oro erdvės uždarymas Baltarusijos avialinijoms ekonominę situaciją gerokai pablogins.
„A. Lukašenka mūsų ekonomiką veda prie visiško žlugimo. Atkreipkite dėmesį, kad niekas iš demokratinių jėgų niekada neprašė uždaryti Baltarusijos oro erdvės ar ES oro erdvės uždarymo Baltarusijos avialinijoms, tai padarė išimtinai pats Baltarusijos režimas. Todėl kaltę už bet kokias ekonomines sankcijas prieš Baltarusiją jau galima priskirti šiam režimui“, – sakė jis.
