Europos Sąjungos skiriami pinigai neatliks savo paskirties ir nesuteiks postūmio merdinčiai šalies ekonomikai, nes Vyriausybės taikomos priemonės krizei šalyje spręsti tiesiogiai neveikia krizės priežasčių. Jei Vyriausybė nekeis požiūrio į ekonominių problemų priežastis, galime laukti ir tolimesnio ekonomikos traukimosi, net nepaisant įvairių finansinių injekcijų, tokių kaip paskolos ar ES pinigai.
Pagrindinė problema, stumianti Lietuvą į gilesnį nuosmukį yra ta, jog Vyriausybė ekonominę krizę suvokia kaip išorinį veiksnį, duotybę, ir nepripažįsta krizės priežasčių esant pačioje Lietuvoje. Šitai lemia, jog ir pasirenkami krizės sprendimo keliai yra tokie, kurie neduoda teigiamo rezultato – ekonomika traukiasi nuo koalicinės Vyriausybės valdymo pradžios, o šį rudenį sušvelnėjęs jos kritimas vėl paspartėjo.
Vyriausybės politika aiški – ieškoti pinigų ir juos „pilti“ į ekonomiką, tikintis, jog ši atsigaus. Tokia politika lemia didžiulį Vyriausybės skolinimąsi – per devynis mėnesius Finansų ministerija įvairiais būdais yra pasiskolinusi beveik 8 milijardus litų. Kita kryptis – siekis kuo greičiau įsisavinti milijardus ES lėšų, kurie, kaip teigiama Vyriausybės pranešimuose, taip pat turėtų palengvinti šalies ekonomikos ir finansų padėtį. Ūkio ministerija teigia jau pasirašiusi sutarčių už pusantro milijardo litų.
Vis dėlto, prastėjanti situacija rodo, jog ekonominio nuosmūkio šalyje priežastys esti kitos – ne išorinės, o vidinės. Jei Lietuvos ūkio kritimo priežastys būtų buvusios išorinės, Vyriausybės priemonės jau turėjo būti pagelbėjusios tokiai mažai ekonomikai kaip Lietuva (pvz. infliacijos „lag‘as“ (pauzė) yra apie 9 mėnesiai, tačiau koalicinė Vyriausybė valdo jau metai laiko). Todėl tikėtina, kad taip laukiamo efekto nebus. Juolab, kad du pavyzdžiai, iš kurių vieną patyrė Lietuva, rodo, jog pinigų injekcijos, kad ir kokios didelės jos bebūtų, nesugeba sutvarkyti pakrikusių finansų ir ekonomikos.
Pirmas pavyzdys – Latvija, kuri nepaisant milžiniškų paskolų ir finansinių injekcijų, nukrito ne ką silpniau nei Lietuva. Antrąjį ketvirtį Latvijos smukimas siekė beveik 20 proc. BVP, nors ši iš TVF skolinasi beveik 26 milijardus litų (7,5 mlrd. eurų) ekonomikai gelbėti. Ir šitai visai nepadeda. Latvija ir toliau grimzte grimzta, tik dabar dar ir prasiskolinusi.
Kitas pavyzdys – Lietuvoje. Nuo metų pradžios Finansų ministerija yra pasiskolinusi apie 8 milijardus litų. Prekybos deficitas per pirmus devynis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu sumažėjo 12 milijardų litų. Lietuvos ekonomiką papildo ir ES lėšas, sudarančias 1,5 mlrd. litų.
Bendroje sumoje Lietuvoje, įskaitant taip vadinamą užsienio bankų pinigų „išpumpavimą“ iš Lietuvos (2 mlrd. litų), papildomai turime beveik 12 milijardų sutaupytų ar pasiskolintų ir įpliekstų į rinką milijardų, kurie, visgi, nesugeba atgaivinti ekonomikos (2008 spalio – 2009 birželio mėn., lyginti su ankstesniu periodu). Situacija dar geresnė lyginant šiųmetinius duomenis. 2009 m. pirmąjį pusmetį einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas (51 mln. lt) ir daugiau kaip 9 mlrd. didesnis už 2008 m. pirmojo pusmečio rodiklį (-9,086 mlrd. lt). Taigi, vien per pusmetį gerovės nuostoliai sumažėjo 9 milijardais. Nepaisant to, gyventojų gerovė nepakilo.
Todėl Naujosios viešosios vadybos institutas ir toliau tvirtai laikosi nuomonės, jog Lietuvos ekonomika kenčia ne nuo išorinių veiksnių, t. y. pinigų stygiaus, o nuo vidinių – pinigų apyvartos ir ragina Vyriausybę peržiūrėti taikomas ūkio politikos priemones. Lietuvos, kaip ir Latvijos ar Estijos ekonomikos sulygintinos su kiauru vamzdynu, kuris tuštėja tuo greičiau, kuo greičiau jį bandoma pripildyti.
Dėl šių priežasčių naivu tikėtis, kad ES pinigai pakeis ekonominę ir finansinę šalies situaciją. Juolab, kad jos nesugebėjo pakeisti ir 12 milijardų padidėjęs šalies einamosios sąskaitos balansas. Labiausiai tikėtina, jog apsukę vieną cirkuliacijos ratą (ES – valstybė – verslas – gyventojai), ES nusės gyventojų spintose, kojinėse, stalčiuose ir toliau nebecirkuliuos, nebekurs BVP, nebebus surenkami kaip mokesčiai, išmokami kaip pensijos, atlyginimai.
Atsižvelgiant į tai, Naujosios viešosios vadybos institutas siūlo Vyriausybei didžiausią dėmesį kreipti pinigų cirkuliacijos problemoms spręsti.
-----
Naujosios viešosios vadybos institutas yra ne pelno, visuomeniniais pagrindais veikiančių vadybos ir ekonomikos ekspertų organizacija, kurios misija – kurti valstybę, kuri dirba geriau ir kainuoja mažiau.
Chorst Klaus, Naujosios viešosios vadybos instituto direktorius
