„Pagal gyventojų skaičių Palangos miestas vos ne pirmaujantis Lietuvoje, nes pagal gyventojų skaičių Palanga parduoda labai daug nekilnojamojo turto (NT). Dar prieš porą metų 6 kartus pralenkėme Klaipėdą“, – sako nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ direktorė Ona Mackevičienė.
Renkantis būstą klientai dažniau atkreipia dėmesį ne į kainą, bet kaip toli nuo jūros būstas yra.
„Yra geri būstai, ir kaina gera, tačiau jie du kilometrai nuo jūros. Žmonės norintys poilsiauti į tai žiūri kritiškai. Visi nori būti arčiau, bėda tik ta, kad šitoje pusėje nėra tiek žemių skirtų daugiabučiams statyti. Nidoje du kilometrai iki jūros yra normalu“, – informuoja O. Mackevičienė.
Kainos panašios į Vilniaus
Pasak O. Mackevičienės, žiūrint geografiškai, Palangoje ir Vilniuje kainos labai panašios: Palangos centro kainos panašios į Vilniaus centro, tolimesnės gatvės nuo jūros – į Vilniaus tolimesnius mikrorajonus.
„Šiais metais nuo sausio suintensyvėjo pirkimas. Dauguma perka butus iki 70 tūkst. eurų. Virš 100 tūkst. perkančiųjų mažiau, tačiau perkant už tokią sumą renkamasi kotedžus. Namų pirkimas nėra intensyvus. Labiau domisi investiciniais projektais, nes jei žemės sklypas geroje vietoje tai galima ir viešbutį statyti ar daugiabutį“, – tv3.lt portalą informuoja O. Mackevičienė.
Jos teigimu, kadangi turtas ir taip pakankamai brangus, tad nėra kur dar papildomai brangti, tačiau tam tikro NT pabrangimas 5 –10 proc. matyti.
„Jei moki 2,5 – 3 tūkst. už kv. metrą – kaina didelė. Tačiau kokybiškos prekės kaina ir turi būti didelė, ji ir išlieka. Yra tokių projektų, kurie pastatyti labai gerose vietose, tačiau pats pastatas nekokybiškas ar nepatogus namų išdėstymas. Tokio turto ir kaina kita“, – sako ji.
„Ober–Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis pasakoja, kad pastebi vis didesnė aktyvumą šylant orui. Jis informuoja, kad pagrindiniai pardavimai būna vasaros mėnesiais.
„Kainos stabilios šiaip yra stabilios, tik didelių būstų, kur daug kv. metrų kainos yra sumažėjusios. Vidutiniškai kaina yra apie 1000 – 1500 eur. už kv. metrą. Neringoje kainą reikėtų skaičiuoti dvigubai. Tad turtingesni turbūt važiuoja į Neringą, o mažesnes pajamas gaunantys renkasi Palangą, Šventąją“, – komentuoja L. Juozaitis.
Pasak jo, dauguma nori naujos statybos būsto, bet kadangi jis kainuoja daug brangiau, orientuojamasi į nurodytus kainos rėmus.
„Būstas saugesnė investicija nei automobilis. Mat dabar yra patrauklios kainos ir didelė tikimybė, kad turtas nenuvertės ir kaina tik pakils per kelis metus“, – vertina L. Juozaitis.
O. Mackevičienė teigia, kad didžioji dalis perka butus tam, kad galėtų išnuomoti ir užsidirbti pinigų.
„Turim ir interesantų, kurie nori nupirkti žemės ir pastatyti namukus nuomai. Daug žmonių nori sukurti aktyvų turtą Palangos mieste. Patys vilniečiai pasakoja, kad jie paskaičiavo, jog Palangoje investuoti labiau apsimoka. Patys galės bet kada atvažiuoti ir pailsėti, o kitas dienas dar ir išnuomoti“, – pasakoja O. Mackevičienė.
Ar trumpalaikė nuoma atsiperka labiau nei ilgalaikė?
L. Juozaičio pasakojimu, didžioji dalis būstus kurortuose perka dėl savęs, tad dažnai žmonės renkasi tik tam tikru metu nuomoti būstą.
„Reikia nepamiršti, kad ir trumpalaikė nuoma sukelia papildomų rūpesčių: įsileisti, išleisti, papildomai išvalyti. Arba reikia turėti kelis butus, kad toks verslas apsimokėtų“ , – sako L. Juozaitis.
O. Mackevičienė pasakoja, kad ilgalaike nuoma rasti būstą sunkiau nei trumpalaike, nes jos klientai yra paskaičiavę, kad labiau atsiperka nuomoti sezono laikotarpiu už daug didesnes kainas nei visus metus.
„Jei visiems metams norime nuomotis, tada lengviau galima surasti butus senajame kvartale, tolėliau nuo jūros. Butą šiai dienai galima išsinuomoti vidutiniškai už 200 eurų per mėnesį. Tai pakankamai pigi kaina. Bet jei tokį butą vasarą nuomotum, kaina gali siekti ir 600–700 eurų per mėnesį. Norint nuomotis ilgam, tą reikia daryti rudenį, nes pavasarį – praktiškai nebeįmanoma“, – komentuoja NT ekspertė.
Jos manymu nuoma kaip verslas atsiperka gana greitai. Dėl to atsiranda žmonių, kurie perka po kelis butus ir nuomoja juos tik vasaros sezonu.
„Nuomos pasiūla bus ganėtinai didelė, bet vis tiek ateina laikas, kai trūksta vietų. Net neabejoju, kad ir šiais metais bus taip. Nors palangiškiai dejuoja, kad kiekvienais metais blogai, bet situacija pasikeitė taip, kad anksčiau gaudavo daug užsakymų žiemos metu, o dabar žmonės susiplanuoja atvykti likus kelioms dienoms ir skambina vėliau“, – sako O. Mackevičienė.
Ji taip pat prideda, kad norintiems užsiimti nuomos verslu reikia kantrybės. Nes su laiku sukuriamas savų klientų ratas, tuomet didesnis užimtumas ir daugiau uždirbama.
Naujos statybos butų siūloma mažiau
„Inreal“ duomenimis, Palangoje naujos statybos butų kainos per metus padidėjo apie 2,9 proc., o Neringoje net apie 10,3 proc. Tačiau naujų projektų dvigubai mažiau nei 2014 metais.
„Palangoje būsto kainos nuosaikiai didėja jau kuris laikas, nes tai aktyviausia antrų namų rinka Lietuvoje. Neringoje skaičiuojamas kainų pokytis labiau susijęs su pasikeitusia pasiūlos struktūra, kadangi rinka labai nedidelė ir bet koks naujas projektas gali turėti esminės reikšmės bendriems rinkos vidurkiams“, – komentuoja „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanvičius.
Pasak jo, 2015 metais Palangoje buvo pradėti pardavinėti tik 2 projektai su 132 butais, o tai yra 2,8 karto mažiau nei 2014 metais.
„Labiausiai tokias vystytojų tendencijas nulėmė per Rusijos–Ukrainos konfliktą kritusi būsto paklausa Palangoje bei atitinkamai noras NT plėtotojams statyti naujus projektus. Tiesa, 2016 metų pirmąjį ketv. Palangoje pradėti plėtoti 3 projektai su 64 butais, tad rinka vėl atsigauna“, – vertina A. Antanavičius.
Neringoje 2015 metais nepradėtas vystyti nei vienas naujas projektas. 2016 metų I ketv. pradėtas plėtoti vienas projektas su 28 butais.
„Čia taip pat galima įžvelgti didesnio rinkos aktyvumo požymių. Nors reikia atkreipti dėmesį, kad Neringa yra specifinis regionas ir jis negali būti lyginamas su kitais regionais“, – sako NT ekspertas. Jo pasakojimu, nors rinka ir atsigauna, paskutiniai duomenys rodo, kad prireiktų 2,16 metų tam, kad būtų išparduoti visi siūlomi naujos statybos butai. Toks rodiklis nėra patrauklus NT vystytojams, todėl naujų projektų antplūdžio nesitikima. Neringoje situacija taip pat panaši – 95 neparduoti butai, kuriuos išparduoti turėtų u–trukti 2–3 metus.
„Tiek Palangoje, tiek Neringoje pastebimas augantis žmonių susidomėjimas NT. Iš vienos pusės tai galima pateisinti artėjančio vasaros sezono efektu, bet iš kitos pusės dauguma žmonių yra linkę nukreipti savo investicijas į NT, tiek didmiesčiuose, tiek ir antrųjų namų segmente, todėl turime atitinkamą NT rinkos aktyvumo augimą“, – komentuoja A. Antanavičius.
