„Pernai vilniečių atlyginimai įperkamumą viršijo beveik 10 proc., o šieme, jau matome 29 proc. augimą“, – teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Ekonomistės teigimu, įperkamumo rodiklio augimą lėmė mažėjančios kainos ir mažėjanti palūkanų norma. „Reikia pastebėti, kad atlyginimai Vilniuje augo lėčiausiai – 3,6 proc. Rygoje augimas sudarė 4,9 proc., o Taline 8,6 procento”, – aiškino V. Šačkutė
Ekonomistė pridūrė, kad lietuviai gali mėgautis mažiausiomis būsto paskolos palūkanomis, kurios siekia 2,6 proc. „Būsto palūkanos nedidelės visose Baltijos šalyse – manome, kad tokios tendencijos laikysis dar dvejus metus“, – aiškino V.Šačkutė. Teigiama, kad palūkanų normos riba, iki kurios vilniečiams būstas dar yra įperkamas, siekia 4,6 proc., Rygos gyventojams riba yra 7,7 proc., o Talino – 7,4 procento.
Įperkamiausi būstai Šiauliuose
„Swedbank“ ekonomistės teigimu, lengviausia būstą nusipirkti vidutinio dydžio miestuose, tokiuose kaip Alytus, Panevėžys ar Šiauliai.
„Įperkamumo indeksas net tris kartus viršija normą, tačiau tokias tendencijas galima paaiškinti nedidele paklausa ir aukšta migracija į didesnius miestus“, – aiškino V. Šačkutė.
Klaipėdoje ir Kaune atlyginimai atitinkamai yra 69,3 proc. ir 220 proc. didesni nei pakankami. Kiek blogesnė padėtis kurortiniuose Neringos, Druskininkų ir Palangos miestuose. Neringiškiai ir palangiškiai pakankamai būstui neuždirba, o Druskininkų gyventojai uždirba 30 proc. daugiau, nei skaičiuojama norma.
Kaina mažėjo tik Vilniuje
Per 7 šių metų mėnesius būsto sandorių skaičius Vilniuje, palyginti su atitinkam praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 32,6 proc., teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Rygoje naujų sandorių skaičiaus augimas siekė 22,9 proc., o Taline 11,5 proc.
„Vilnius išsiskyrė ypač sparčiu nekilnojamojo turto sandorių augimu. Trečdaliu padidėjęs rinkos aktyvumas atrodo nemenkas net Baltijos šalių kontekste“, – sakė V. Šečkutė.
Vis dėlto verta pastebėti, kad vienintelėje Lietuvos sostinėje nekilnojamojo turto (NT) kaina mažėjo – kainos krito 4 procentais. Kiek kitokia padėtis kitose Baltijos šalyse – būsto kaina Rygoje augo 5,1 proc., o Taline net 11,8 procento.
„NT rinkos aktyvumą Vilniuje lėmė suaktyvėjimas pirminėje rinkoje. Negalime teigti, kad padidėjo naujų projektų – augimas pirminėje rinkoje sudarė 50 procentų“, – sakė ekonomistė. Anot V. Šečkutės paklausos augimą skatino augantys atlyginimai, žemos būsto paskolų palūkanos, mažėjantis nedarbas ir geresnis NT rinkos perspektyvų vertinimas. „Vis mažiau rinkos dalyvių mano, kad būsto kainos kris, o didelė dalis mano, kad kainos bent jau liks stabilios“, – sakė V. Šečkutė.
