Regina MUSNECKIENĖ
Kelmės rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinė mokykla nuo šio rugsėjo turėjo likti pagrindinė. Toks buvo rajono mokyklų tinklo optimizavimo planas.
Tačiau mokytojai nusprendė paaukoti po vieną savo atlyginimą, neimti pinigų už papildomus darbus ir sutaupyti tuos 76 tūkstančius 800 litų. Tiek šiems mokslo metams betrūko, kad išliktų vidurinė mokykla, kurioje mokosi 163 miestelio ir aplinkinių kaimų vaikų.
Renovuota mokykla buvo pasmerkta
Vaiguvos miestelyje iš tolo šviečia prieš porą metų renovuota kraštiečio poeto Vlado Šimkaus vardu pavadinta vidurinė mokykla. Renovacija kainavo beveik 700 tūkstančių litų.
Tvarkinga aplinka ir atnaujintas pastatas tarsi įpareigoja ir kitus miestelio gyventojus tvarkyti savo kiemus.
Mokyklos pedagogai parašė projektą ir gavo 150 tūkstančių litų iš Kelmės krašto partnerystės Vietos veiklos grupės. Už šiuos pinigus sutvarkė mokyklos stadioną.
Dėl puikių sąlygų ir gerų specialistų Vaiguvoje linkę mokytis ir kitų seniūnijų vaikai.
Praėjusį pavasarį vaiguviškis abiturientas Robertas Bukantis surinko šimtą balų už valstybinį anglų kalbos egzaminą.
Tačiau visas įdirbis galėjo nueiti perniek. Nuo šių mokslo metų rugsėjo buvo numatyta Vaiguvos vidurinėje jau nebeformuoti vienuoliktos klasės.
Mokykla dėl nedidelio mokinių skaičiaus turėjo būti perorganizuota į pagrindinę.
„Susirinkome visi mokytojai, sprendėme, ką daryti. Mokyklos reorganizacija reikštų visišką jos nunykimą. Jau turime ne vieną tokį pavyzdį. Kai panaikina vyresniąsias klases, pradeda mažėti ir žemesnės klasės. Vyresni vaikai, važiuodami mokytis į didesnes mokyklas, išsiveža ir mažesnius savo brolius bei seseris, o kartais ir giminaičius“, – pasakojo Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinės direktorė Irena Vileikienė.
Mokytojų auka
Paskaičiuota, kiek lėšų trūktų išlaikyti vidurinę mokyklą dar bent vienerius metus.
Paaiškėjo, jog ne tiek ir daug – 76 tūkstančių 800 litų. Mokykloje dirba 32 mokytojai, dar keletas ūkinių darbuotojų.
Kiekvienas mokytojas nusprendė sutaupyti vieno mėnesio atlyginimą, eidamas nemokamų atostogų, kai mokslo metų laiku atostogauja mokiniai.
Pedagogai sutiko dirbti už minimalų pamokos įkainį, atsisakė atlyginimo už papildomus darbus: vadovavimą metodiniam būreliui, budėjimą per šokių vakarus, planavimui skirtą laiką.
Nemokamų atostogų sutiko eiti ir kiti darbuotojai. Jų sutaupytos lėšos skiriamos kanceliarinėms priemonėms.
Kai rajono vadovai atvažiavo informuoti apie mokyklos reorganizavimą, mokytojai pateikė savo parašais patvirtintus argumentus, kodėl negalima naikinti vidurinės mokyklos.
Ateitis – jau šviesesnė
„Pradėjome taupyti nuo pavasario, – sakė direktorė. – Jau nelabai daug ir betrūksta iki reikiamos sumos. Bet taupysime iki pat kitų metų. Šiemet turėjome daugiau išlaidų, nes reikėjo remontuoti mokyklos autobusiuką. Labai džiaugiuosi, kad visi mokytojai geranoriškai įsijungė į šią akciją. Patys kontroliuoja, ar visi kolegos laikosi susitarimo.“
Direktorė tikisi, jog ir ateityje pavyks išlaikyti mokyklą. Šiemet dešimtoje klasėje 19 mokinių. Kitąmet bus tiek pat, o gal net daugiau vienuoliktokų, nes jų ateis iš aplinkinių pagrindinių mokyklų.
Vilties teikia premjero bei švietimo ir mokslo ministro užmojis išlaikyti kaimo mokyklas ir didinti mokinio krepšelį.
Jeigu ateityje, kaip žadama, lėšų dalijimo pagal mokinio krepšelio metodiką būtų iš viso atsisakyta, mokyklai išlikti būtų dar daugiau šansų.
Vaikams reikalinga artimesnė mokykla
Šiuo metu mokykloje mokosi 163 mokiniai. Pasak pedagogų, vaikai mėgsta šią mokyklą. Uždarius Junkilų pradinę, daugelis pradinukų sugužėjo į Vaiguvą, nors galėjo važiuoti ir į Užventį.
Čia mokytis ateina vaikų iš Dubėnų ir Lykšilio, nors šis kraštas priklauso Šaukėnų seniūnijai, kur yra vidurinė mokykla.
Vaikai apie Vaiguvos vidurinę sužino pažiūrėję interneto tinklapį. Daugelį sužavi puiki sporto bazė ir gausūs renginiai.
Mažesnė mokykla kaimo vaikui – mielesnė. Čia ir geriau jaučiasi.
Retenybė, kad Vaiguvoje mokytojas mokinį pavadintų pavarde. Į visus kreipiasi vardu.
Kai mažesnės klasės, mokytojas vaikui gali parodyti daugiau dėmesio. Be to, visi pedagogai teikia nemokamas konsultacijas po pamokų.
Pedagogai asmeniškai pažįsta beveik visų vaikų tėvus.
„Jeigu nebūčiau galėjęs baigti vidurinės savo mokykloje, būtų tekę keliauti į Kelmės J. Graičiūno gimnaziją, – svarsto vienuoliktokas Justinas Vaigauskas. – Gyvenu Kalniškių kaime. Iki Vaiguvos – penki kilometrai. Jau dabar turiu keltis prieš septynias, nes po septynių penkiolika minučių atvažiuoja autobusas. Į Kelmę nuvažiuoti būtų dar sudėtingiau. Reikėtų dar anksčiau keltis.“
„Džiaugiuosi, kad išsaugojo mūsų mokyklą. Čia mokausi nuo pirmos klasės. Pripratau prie savo klasiokų, aplinkos. Būtų buvę sunku ką nors keisti“, – sakė dvyliktokė Justina Baniulytė.
Iš Lykšilio į Vaiguvą mokytis atėjęs Deividas Laurinavičius tvirtino šią mokyklą pasirinkęs dėl geros sporto bazės.
Socialinė aplinka – už kaimo mokyklą
Prie socialinės pedagogės kabineto visuomet krūva vaikų. Jie čia ateina išsipasakoti. Problemų kaimo vaikai turi šimteriopai daugiau negu miestiečiai.
Šeimose daug nusivylimo. Amžinai trūksta pinigų. Daugumos mokinių tėvai – bedarbiai. Tik vienas kitas važinėja į darbą ar tvirčiau įsikibęs į žemę.
Kai pernai mokykloje atsirado valytojos vieta, pretendavo net 20 moterų.
Praėjusiais mokslo metais Vaiguvos vidurinėje nemokamai maitindavo po 120–130 vaikų. Tik trisdešimčiai nepriklausydavo nemokamas maitinimas.
„Mūsų mokiniai neturi ypatingų pretenzijų gyvenimui, – aiškino direktorė. – Daugeliui po vidurinės tiesiausias kelias į užsienį. Iš septyniolikos pavasarį mokyklą baigusių abiturientų apie pusė jau užsienyje. Studijuoti neturi iš ko. Tik trys stojo į aukštąsias mokyklas, keli į kolegijas, dar keli į proftechnines. Amatą rinkosi net labai geri mokiniai. Ir šimtuką už egzaminą gavęs abiturientas kol kas niekur nestudijuoja. Dirba.“
Pasak pedagogų, jeigu miestelyje būtų likusi pagrindinė mokykla, daugelis ir būtų tenkinęsi pagrindiniu išsilavinimu. Kai toliau mokykla, tėvams pabrangsta vaiko mokslai.
