Štai, pavyzdžiui, 1997 metais maždaug 50 kv. metrų butą Gedimino prospekte buvo galima įsigyti už 33 tūkst. dolerių, o Karoliniškėse tais pačiais metais 4 kambarių 70 kv. metrų butą įsigyti už 16 tūkst. dolerių.
Vidutines kainas, Registrų centras kaupia nuo 2000 metų. Matyti, kad tuomet už 1 kv. metrą Vilniuje buvo mokama 399,18 Eur, dabar – 1501,34 Eur kv. metrą. Tad 2000 už 60 kv. metrų butą būtumėte sumokėję beveik 24 tūkst. eurų. Dabar – virš 90 tūkst. eurų. Panašūs skirtumai ir kitose savivaldybėse. Štai Kaune 2000 m. už 60 kv. metrų butą galėjote sumokėti apie 14,8 tūkst. eurų, dabar – 51,2 tūkst. eurų, Klaipėdoje 2000 m. už 60 kv. metrų butą – 18,4 tūkst. eurų, dabar – 55,6 tūkst. eurų.
Iš duomenų matyti, kad kainos nuosaikiai kilo iki 2004-2005 metų, tuomet augimas paspartėjo iki didžiosios 2008 metų krizės. Nuo 2010 metų kainos pradėjo atsistatinėti sostinėje, tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje situacija pradėjo gerėti nuo 2014 metų.
Žmonės neturėjo iš ko rinktis ką pirkti
NT plėtojimo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis savo veiklą pradėjo dar 1995 metais. Jis prisimena, kad 1998 metais ištikus Rusijos ekonominei krizei, stipriai susilpnėjo ir Lietuvos ekonomika: kompanijų skaičius mažėjo, darbuotojų skaičius taip pat mažėjo.
„Gyvenamoji statyba buvo labai menkų apimčių, nauja statyba neturėjo tokių didelių mastų, kainos buvo labai mažos, reikalavimai būsto kokybei žemo lygio, rinka buvo sekli. Viskas priklausė nuo poreikio. Tad daugiau dėmesio skyrėme biurų statybai, nes biurų kainos buvo ganėtinai geros“, - sako A. Avulis.
„Eikos“ generalinis direktorius Domas Dargis prideda, kad tuo metu stipriai augo gyvenamųjų namų statyba, o butų pasiūlos praktiškai nebuvo.
„Nuo kokių 2000 metų atsirado vidurinioji klasė, kuri nelabai galėjo sau leisti namų statybos, bet galėjo sau leisti nebegyventi senuose daugiabučiuose, tai jie pradėjo pirkti butus“, - sako jis.
Be abejonės tuo metu tokiai būsto kainai įtakos turėjo ir finansinė gyventojų padėtis bei ribotos galimybės skolintis iš bankų.
„NT rinką veikia daug veiksnių. Pirmiausia tai makroekonominiai veiksniai: žmonių perkamoji galia, bendrojo vidaus produkto augimas arba mažėjimas, demografinė situacija. Turbūt pastaroji ir žmonių skaičius bei plėtra yra pagrindinis rodiklis, kuris skiria mus nuo to, kas buvo prieš 17 metų. Didieji miestai susitraukė, Lietuva susitraukė, gyventojų išsisluoksniavimas pasikeitė, visuomenė vyresnė, jauna darbo jėga išvažiavo, tai tas būsto pirkėjas, kuris dabar yra ir prieš 18 metų buvo tikrai kitoks.
Kitas dalykas, už ką žmonės pirkdavo būstą tuomet ir dabar. Prieš kokius 16 metų tikrai nebuvo tvarios būsto finansavimo kreditais iš bankų sistemos, tuo metu finansuoti turtą kainuodavo 10-15 proc. metinių palūkanų. Žmonės pirkdavo būstą kitomis lėšomis arba parduodavo savo ir tada kito ieškodavo, skolinosi iš giminaičių ir pan. Tik nedaugelis žmonių ryždavosi įsigyti būstą ir mokėti tokias didžiules palūkanas“, - pasakoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
2000-2001 metais, jo teigimu, žmonės pradėjo atsigauti po Rusijos krizės, Lietuva pradėjo ruoštis ES ir NATO narystei, pradėjo steigtis didesni darbdaviai, tad ir žmoniū lūkesčiai ėmė kilti.
„Prasidėjo 2003-2004 m. miestų bendrieji planai, pradėjo traukti žmones į miestą, statoma su optimizmu, didėjo atlyginimai žmonių. Pagal pastatytus daugiabučius namus, butus, butų kvadratūrą tai tikrai skaičiai pradėjo atsirasti daug didesni nei buvo iki tol“, - teigia M. Statulevičius.
Nauja NT rinkos epocha – po įstojimo į ES
Pašnekovai tvirtina, kad didesnis poreikis gyvenamajam būstui atsirado po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais. Kaip D. Dargis pamini, tai lėmė ir Skandinavijos bankų veiklos suaktyvėjimą Lietuvoje, pradėta skolinti ganėtinai nebrangiai, o taip pat augo ekonomika.
Pasak M. Statulevičiaus, atsirado pasitikėjimas, stabilumas ir saugumas. O taip pat po įstojimo į ES atėjo daugiau užsienio kapitalo įmonių galėjusių pasiūlyti didesnį atlyginimą, išsivystė bankų sektorius, atsirado konkurencija.
„Tapus ES nare Lietuva, visai kitomis sąlygomis tarpbankinėje erdvėje bankai galėjo skolintis ir kitas palūkanas žmonėms siūlyti. Tai keli metai po įstojimo Į ES buvo žydėjimo laikotarpis: geri teigiami lūkesčiai, ekonomika augo, žmonės pakeliavo, pamatė kaip užsienyje gyvenama. Tokia gyvenimo kokybė tapo patraukli, žmonės buvo pasirengę įsigyti būstus, kurie panašią gyvenimo kokybę galėjo teikti“, - teigia M. Statulevičius.
Tačiau klestėjimo metas truko neilgai. Po keturių metų visą pasaulį ištiko ekonominė krizė, sprogo NT kainų burbulas.
„2007 m. kainas išpompavo tai, kad buvo į visus šonus banko kreditai dalinami, tiesiog gatvėje dalino. Bankai patys skambindavo žmonėms, aš ir pats buvau ne vieno skambučio sulaukęs, kad imkit galim duoti kreditus iki 100 ar 200 tūkstančių. Tai darė įtaką kainų kilimui, o tai statybų mastui. Tas kainų kilimas dramatiškas, nes kai po 20-30 proc. kainos per metus auga, akivaizdu, kad formuojasi burbulas ir tenka susitaikyti su dideliais praradimais“, - sako A. Avulis.
Pagrindiniai skirtumai: tada ir dabar
M. Statulevičius tvirtina, kad vienas reikšmingesnių pokyčių – susiformavusi būsto nuomos rinka. Jei anksčiau antras būstas būdavo perkamas spekuliaciniais tikslais – greitai perparduoti pakilus kainai – tai dabar antrasis būstas naudojamas ekonominei veiklai. Pasak jo, tai lėmė ir naujų produktų atsiradimą rinkoje: mažus butus, loftus.
„Taip pat padidėjo konkurencija tarp vystytojų. O vartotojų pasiūlos, kuri būstą galėtų įsigyti sąlyginai pamažėjo. Liko konkurencija vieno dviejų miestų. Jei tada ir apie Panevėžį, Šiaulius, Uteną, Alytų, Elektrėnus Grigiškes kalbėta, dabar skiriamės, kad sumažėjo gyventojų ir padaugėjo vystytojų. Viskas koncentruota“, - sako jis.
„MG Valdos“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas tv3.lt pasakoja, kad dabartinė NT rinka nuo tos, kuri buvo prieš beveik 20 metų skiriasi iš esmės. Tai susiję ne tik su pasikeitusiais techniniais pastatų reikalavimais, bet ir sprendimais, kurie tapo aktualūs pastatų viduje ar aplink juos.
„Veiksnių kiekis, kuris dabar daro esminę įtaką NT projekto galutinei kainai, taip pat labai prasiplėtė – pirkėjams toli gražu nebereikia tik lygių buto sienų ar gerų langų, tai jau yra tiesiog norma, kuri nedarys lemiamos įtakos pirkimo sprendimui. Šiuo metu NT rinkoje sėkmingai veikti gali tik tie dalyviai, kurie išmano NT rinkos dinamiką, poreikius ir sprendimus labai plačiai, turi sukaupę ilgametę patirtį“, - sako jis.
Be to kalbinti NT plėtotojai pastebi tendenciją, kad vis labiau norima gyventi arčiau centro.
„Jei prieš keliolika metų aiškiai matėme tendenciją, jog priemiesčiai buvo itin populiari naujakurių kryptis, tai per pastaruosius kelerius metus pirkėjai vis labiau vertina galimybes gyventi miesto centre, daugelį reikiamų objektų pasiekti tiesiog pėsčiomis, gyventi ten, kur yra gera infrastruktūra, mokyklos ir darželiai yra arti namų. Į tokius poreikius sureagavo ir NT rinka: centrinėje miesto dalyje, tarkime, Užupyje ar netoli sostinės senamiesčio atsirado naujų NT projektų, kurie iškart sulaukė pirkėjų dėmesio“, - sako „MG Valdos“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.
M. Statulevičius prognozuoja, kad šiais metais kainų kritimo nematysime, nes tam nėra veiksnių: didėja reikalavimai būsto kokybei, į Kauną žengia daugybė tarptautinių kompanijų.
Eurostato duomenimis, metinis būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių 2017 metų ketvirtį buvo vienas didžiausių ES. Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su 2016 metų liepos–rugsėjo mėnesiais, būstas Lietuvoje pabrango 8,5 proc. Labiausiai būstas brango Čekijoje (12,3 proc.) ir Airijoje (12 proc.). Latvijoje būstas per metus pabrango 9,5 proc., Estijoje – 4,7 procento.
