Ruošiantis reformuoti pensijų sistemą svarstoma, ką daryti su pensijų fondais. Vienas siūlymų – subsidijuoti dalį įmokos, o kitą dalį susimokėti pačiam – ne vienam atrodo priimtinas. Tik abejojama, ar geriausias.
Iki krizės į privačius pensijų fondus iš „Sodros“ patekdavo 5,5 proc. asmens pajamų dydžio įmokos, tačiau 2009 metų rudenį pervedimai buvo laikinai sumažinti iki 2 procentų. Tai sukėlė nemažą žmonių, kaupiančių papildomą pensiją senatvei, pasipiktinimą, kai kurie jų net kreipėsi į teismus. Dabar, svarstant pensijų sistemos reformos planus, vėl iškilo klausimas: o ką daryti su įmokomis į privačius pensijų fondus?
O iš kur gaus?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos manymu, reformuojant pensijų sistemą, būtų galima nuo kitų metų palikti 2 proc. pervedimus į privačius pensijų fondus, tačiau tiems gyventojams, kurie nuspręs savarankiškai mokėti dar 2 procentus, valstybė suteiktų atitinkamo dydžio subsidiją ir šiuos papildomus pinigus pervestų į privačius pensijų fondus. Tad žmogus kas mėnesį nuo savo atlyginimo realiai kauptų 6 procentus.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos manymu, toks siūlymas nėra naujovė. Be to, asociacijos prezidento Mindaugo Gedeikio įsitikinimu, visų problemų ji neišspręstų – ypač, jei atsirastų daug žmonių, norinčių pasinaudoti šia galimybe.
„Kyla klausimas: iš kur valstybė paimtų tiek pinigų subsidijoms, jeigu jau dabar kalbama, kad jų nėra? – klausia M. Gedeikis. – Tad finansinis klausimas lieka atviras.“
Be to, asociacijos prezidento teigimu, yra trečios pakopos pensijų kaupimas, kur įmokas žmogus moka pats. Tad dabartinis siūlymas mažai kuo skirtųsi nuo trečios pakopos pensijų kaupimo.
M. Gedeikio manymu, geriausias variantas būtų atkurti buvusį 5,5 proc. įmokų dydį.
Kaip minėta, šalies teismai yra gavę ne vieną ieškinį dėl įmokų sumažinimo. Tiesa, jų svarstymai sustabdyti, nes kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir laukiama jo išaiškinimo. Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovas sako suskaičiavęs apie dešimt tokių paklausimų ir spėja, jog greičiausiai jie bus sujungti į vieną bylą. M. Gedeikis pridūrė turintis vilties, kad kitąmet Konstitucinio Teismo atsakymas jau bus gautas ir teismai baigsis.
Gyventojų, pasirašiusių privačių pensijų kaupimo sutartis, praradimai, asociacijos skaičiavimais, dideli. Iki kovo dėl sumažintų įmokų ir potencialiai neuždirbtų palūkanų netekta apie 1,2 mlrd. litų, iš jų apie 60 mln. litų – neuždirbtų palūkanų.
Sunaikintų reformą
M. Gedeikis „Panevėžio balsui“ sakė, kad Pensijų fondų dalyvių asociacija yra už tai, jog pensijų fondai būtų ir toliau. Tačiau pačią pensijų fondų sistemą būtų galima patobulinti, įtraukiant jos dalyvius į sprendimų priėmimą.
„Be to, mano manymu, reikėtų didesnės konkurencijos“, – pridūrė M. Gedeikis ir kaip variantą paminėjo galimą Europoje veikiančių pensijų fondų įtraukimą.
Pensijų fondų dalyvių asociacija buvo siūliusi ir gyvenimo ciklo fondus, kai sulaukę tam tikro amžiaus gyventojai būtų priskiriami tam tikriems fondams, o senstant jie būtų perkeliami į vis konservatyvesnius.
Kita vertus, kurį laiką viešojoje erdvėje vyko diskusijos, ar apskritai nereikėtų panaikinti privačių pensijų fondų.
„To tarsi nesvarsto, bet neaišku, kas gali išlįsti“, – baiminasi M. Gedeikis. Jo manymu, privačių pensijų fondų naikinimas prilygtų lėšų nacionalizavimui, o reforma, pradėta vykdyti prieš maždaug septynetą metų, žlugtų.
Asociacijos turimais duomenimis, šiuo metu privačių pensijų fondų dalyvių sukauptas turtas siekia apie 4 milijardus litų, o „Sodros“ deficitas – beveik 3 milijardus. Panaikinus fondus, M. Gedeikio manymu, sukauptų pinigų užtektų maždaug pusantrų metų, o tai „Sodros“ problemos neišspręstų.
Visiems gerai nebus
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio manymu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dabar siūlomas variantas – 2+2+2 proc. – padėtų spręsti susikaupusias problemas.
„Jei žmogus deda du procentus savo lėšų, valstybė irgi turėtų prisidėti“, – įsitikinęs Š. Ruzgys.
Dabartiniai 2 proc. įmokų yra akivaizdžiai per mažai, kad būsimiems pensininkams būtų galima sukaupti lėšų ateičiai. 6 proc. būtų visai kas kita.
Be to, Š. Ruzgio teigimu, būtų nuimtas spaudimas ir nuo socialinės sistemos, ir ateityje valstybei pigiau kainuotų – žmonės dalį pensijos būtų sukaupę patys.
Tuo labiau kad būtų galima ieškoti ir kitų būdų – pavyzdžiui, galėtų įsitraukti ir darbdaviai.
Tiesa, kad visiems tokia sistema būtų patraukli, Investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas netiki, tačiau neabejoja: valstybei papildomų pinigų subsidijoms tikrai prireiks.
„Aš manau, kad per ilgą laiką tai turėtų atsipirkti, – sako Š. Ruzgys, – tačiau kaip pasielgs politikai, sunku nuspėti.“
Dabar, anot specialisto, politikai nebenori kalbėti apie dešimtį metų į priekį. „Mat trumpu laiku valstybės skola gal nesumažės ir nebus, ką parodyti rinkėjams“, – svarsto jis.
Š. Ruzgio manymu, patys žmonės turėtų jaustis labiau atsakingi už savo ateitį ir nemanyti, kad jų pragyvenimą sulaukus senatvės užtikrins vien „Sodra“.
Nors dabar krizė ir žmonių pajamos gerokai sumažėjusios, asociacijos vadovas mano, jog investicijoms į ateitį pinigų turėtų atsirasti.
Paprastai patariama bent 10 proc. pajamų atidėti ir investuoti, tad sutaupyti 2 proc., Š. Ruzgio įsitikinimu, galima gana nesunkiai – pakanka perskirstyti savo poreikius. „Jei žmogus nesugeba taupyti, jam tai kartu būtų ir gera paskata“, – priduria jis.
Reikėtų mąstyti apie ateitį
Draudimo priežiūros komisijos narė Irmina Judickaitė sako, kad dėl naujos privačių pensijų fondų schemos dar nėra konkrečiai apsispręsta, tačiau jei ji būtų priimta, radikaliai keistųsi finansavimo principas.
Tokių sistemų, kai ne tik būsimasis pensininkas turi primokėti iš savo kišenės, bet ir valstybė, kai kuriose šalyse yra. I. Judickaitės žiniomis, ir artimoje kaimynėje Estijoje, jei žmogus pats moka į pensijų fondą, valstybė dalį jam subsidijuoja. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, toks modelis ten taikomas nuo pat pradžių.
„Žaidimo taisyklių keitimas viduryje žaidimo“, – taip galimą privačių pensijų fondų reformą vertina ekspertė.
I. Judickaitės manymu, naujasis variantas sumažintų žmonių, norėsiančių pasinaudoti galimybe kaupti pensiją savarankiškai. Dabar, kai „Sodra“ perveda visą įmoką, gali dalyvauti visi darbuotojai. Ir jie nejaučia, kad dėl to mažėja gaunami pinigai.
Kita vertus, toks būdas būtų geresnis nei dabar kaupiami 2 proc. įmokų.
Pasak Draudimo priežiūros komisijos narės, skaičiavimai rodo, jog daug uždirbantieji sukaups reikiamą sumą nupirkti papildomą ir privataus fondo iki gyvos galvos mokamą pensiją. Kiti gi, gaunantys mažesnius atlyginimus, – nelabai. „Mat reikia sukaupti nemenką sumą – apie keturiasdešimt tūkstančių litų, – aiškina I. Judickaitė, – tad kyla klausimas, kas bus žmogui, kuris sukaups tik dešimt dvidešimt tūkstančių?“
Jos manymu, tuomet galbūt reikėtų pagalvoti apie išmokų reglamentavimą – ar jas daryti vienkartines, ar periodines. Pagal dabar galiojančią tvarką, jei fonde sukauptų lėšų neužtenka pensijai iki gyvos galvos, jos būtų išmokėtos iš karto. I. Judickaitės manymu, egzistuoja galimybė, kad žmogui kils daug pagundų ir jis visą išmoką išleis greitai, o vėliau nebeturės reikiamo kiekio lėšų pragyventi ir vėl kreipsis valstybės pagalbos.
D. Savickienė
