Kiek Didžiojoje Britanijoje gyvena pašalpas gaunančių lietuvių, niekas nesuskaičiavo – nei kriminalinių nusikaltėlių, nei pašalpų gavėjų suvestinių pagal tautybes čia niekas nedaro. Tad apie pašalpų gavėjus lietuvius, kaip ir apie kriminalinius nusikaltėlius, įspūdis daugiausia susidaromas iš angliškos žiniasklaidos.
Turbūt daugelis tinklalapio anglija.lt skaitytojų puikiai pamena, koks triukšmas kilo emigrantei iš Lietuvos Natalijai Belovai angliškų laikraščių puslapiuose pasigyrus, kaip puikiai ji gyvena iš pašalpų. Bet tai retas atvejis, tokių pašalpiniu gyvenimo būdu besididžiuojančių pašalpų gavėjų tarp mūsų tautiečių beveik nepasitaiko.
Vis dėlto gaunančių pašalpas yra. Dažniausiai – vienišos mamos su vaikais. Anais naiviais laikais, vos atvykusi į Angliją ir dar neįsigilinusi į šios šalies gyvenimo subtilybes, turėjau neapdairumo vienos moters pasiteirauti, kaip ji užsidirba pragyvenimui. „Aš vaiką auginu“, – atšovė ji. Tada nesupratau, kaip vaiko auginimas susijęs su uždarbiu pragyvenimui, bet susidūrusi su akivaizdžiu nedraugiškumu daug nekamantinėjau.
Neprireikė nė metų, kad prarasčiau šviežiai atvykusios imigrantės naivumą. Pavyzdžiui, dabar manęs nė kiek nestebina, kodėl lėktuvai į Lietuvą ir atgal pilni mamų su vaikais – galimybę nesirūpinti pragyvenimo šaltiniu joms suteikia dosni valstybės parama.
Statistikos duomenys rodo, kad vieniša mama ar tėvas Didžiojoje Britanijoje yra didžiausia pašalpas gaunančių asmenų grupė. Šią grupę pašalpų reforma gali paliesti gana skaudžiai, nes visų iš valstybės gaunamų išmokų suma nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus negalės viršyti 500 svarų per savaitę.
Vienišų mamų lietuvių šis pašalpų apkarpymas beveik nepalies, juk ir iki pašalpų apkarpymo turbūt nė viena jų daugiau nei 500 svarų per savaitę negavo. Nebent labai gudraujančios ir su padirbtais gimimo liudijimais sugebančios „prisirašyti“ sau begales vaikų.
Tokia pat 500 svarų riba užbrėžta ir pašalpas gaunantiems sutuoktiniams, nesvarbu, su vaikais ar be vaikų. Tokias iš pašalpų gyvenančias lietuvių šeimas turbūt ant vienos rankos pirštų pavyktų suskaičiuoti. Dar mažiau pašalpas gaunančių vienišų asmenų, kuriems valstybės parama net po apkarpymo išlieka gana dosni – 350 svarų per savaitę.
Tad viltis, kad pašalpų reforma Didžiojoje Britanijoje privers lietuvius grįžti į tėvynę, vargu ar pasiteisins. Net sumažinus pašalpas socialinė apsauga Anglijoje vis tiek geresnė negu Lietuvoje. Ar paskatins dirbti neįpratusius ieškotis darbo – irgi klausimas. Greičiausiai jie susiras kitokių, nelabai legalių pragyvenimo šaltinių. Geriausiu atveju ši skaudžia rykšte paišoma reforma pasitarnaus kaip valdžios pasiųstas ženklas, kad nereikia tikėtis gaunant pašalpas gyventi geriau negu dirbant.
