Lietuvos statistikos departamento duomenis, liepos mėnesį viena labiausiai brangusių prekių – arbatžolės. Užfiksuotas 3,4 proc. kainos augimas.
„Arbatos brangsta kiekvienais metais po keletą procentėlių. Kol kas viskas daugiau mažiau normos rėmuose. Kava taip pat kiekvienais metais brangsta. Dabartinis brangimas fiksuojamas dėl šalnų Brazilijoje. Paprastai vasarą, dar liepos mėnesį būna biržinės kavos brangimas. Gali būti, kad po poros mėnesių kainos stabilizuosis, gal pakris“, – svarsto „Šviežia kava“ vadovas Vytautas Kratulis.
Didžiausią įtaka kainoms daro ne žaliavų kaina
Kaip ir pigusi nafta neatsispindėjo taip ženkliai degalų kainose, taip ir kavos pupelės arba arbatžolės sudaro tik mažą procentinę dalį galutinėje produkto kainoje.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pasakoja, kad kava itin nepastovi žaliava ir jos kainos nuolat svyruoja. Šiuo metu, istoriškai, žaliavos kainos yra pakankamai žemame lygyje. Tačiau per dešimtmetį logistikos kaštai didėjo kelis kartus, o taip pat ir atlyginimai. Dėl to kava tiek kavinėse, tiek parduotuvėse kainuoja brangiau.
Taip pat ekonomistas pastebi, kad nepaisant padidėjusios kainos, kavos suvartojimas toliau auga.
„Labiausiai pabrango robusta, kuri yra naudojama kavinėse. Ji auginama Vietname ir Indonezijoje, o ten buvo sausros ir nieko gero nenusimato. Tačiau parduotuvėse esančios arabikos derlius šiemet Brazilijoje pakankamai neblogas. Tad smarkai nuo dabartinių kavos kainų nukrypti neturėtų. Bet žiūrint į priekį, po pusmečio, kava turėtų būti šiek tiek brangesnė“, – svarsto ekonomistas.
Pasak jo, dėl mažos žaliavų procentinės dalies galutinėje kainoje, pigesnio produkto nelabai ir gali būti. Didesnį augimą rinkoje sustabdo konkurencija.
„Šioje rinkoje aštri konkurencija, kadangi Vilniuje labai daug atsidarančių kavinių. Tai vartojimas auga, bet didėja ir pasiūla. Aišku parduotuvėse ir nemažą dalį daro konkurencija. Tas pats „Lidl“ gal įtakos nepadaro, bet kuo didesnė konkurencija, tuo ir nuolaidų kavai naujų būna. Konkurencija prilaiko žemas kainas“, – sako T. Povilauskas.
V. Kratulio nuomone verslininkai visada ieško kažkokių priežasčių, kodėl reikėtų pakelti kainą.
„Prekybos centruose esančių biržinių kavų kainos, tų didžiųjų prekinių ženklų ir taip yra nemažos šiai dienai. Taip yra dėl euro, dėl algų, dėl dar kažko. Jos tikrai jau nemažos“, – sako verslininkas.
Jis teigia, kad visai kitokia situacija kavinėse. Nors ir ten esminis faktorius atlyginimai, tačiau prisideda ir kavos kaina biržoje.
„Dirbame ypatingos kavos rinkoje, ji nuolat brangi ir du kartus brangesnė už tą, kuri kotiruojasi biržoje. Mūsų kava atsiliepia į biržos svyravimą. Tačiau didžiausią įtaką darys tai, kad viskas brangsta ir reikės didesnių atlyginimų, bet ne dėl biržos pasikeitimų“, – mano V. Kratulis.
Kitus kriterijus darančius įtaką galutinei kainai kavinėse įvardija ir kavos „Blasercafe“partneris Lietuvoje „HoReCa logistic” direktorius Aleksandr Kozyrev. Jis teigia, kad dėl daugybės kitų sudedamųjų dalių, kavinės retai renkasi kokybišką kava.
„Kavos kainos kavinėse beveik nepriklauso nuo pačios skrudintos kavos kainos. Kai mes perkame kavą kavinėse arba restoranuose mes mokame ne tiek už kavą, kiek už kavos aparato aptarnavimą, vandens valymą, personalo atlyginimą, mokesčius. Kažkiek kainuoja ir pienas, cukrus, grietinėlė, vienkartiniai indai. Žodžiu, labai daug nematomų prekių ir paslaugų. Be to, ne daug kavinių renka kokybišką kavą, nes kavos tiekėjas turi viską įskaičuoti į kainą: aparato ir vandens valymą, meistro iškvietimą, puodelius, o ir pati kava kažkiek kainuoja. Pavyzdžiui, mūsų kava labai brangi daugumai, tačiau kokybė negali kainuoti pigiai“, – sako A. Kozyrev.
Renkasi kokybiškesnę kavą
Tačiau nors ir kava brangsta ir ypač kokybiška kava, pašnekovai pastebi, kad vartojimas dėl to nemažėja. Lietuvos gyventojai vis dažniau pasirenka brangesnę, bet kokybiškesnę prekę.
V. Kratulio teigimu, kokybiška kava beveik kiekvienais metais brangsta, nes paklausa didėja ženkliai, žmonės nori gerti geresnę kavą.
„Jei Lietuvoje mes neregistruojame tokios didelės paklausos augimo, tai pasaulyje, ypatingai geros kavos vartojime – didžiulis augimas. Todėl didėja poreikis tokias kavas pirkti. Dėl klimato svyravimų super geros kavos neužauga daug daugiau nei galėtų. Jei nebūtų šių problemų su medelių ligomis ir pasiūla būtų pakankama. Bet paklausa kol kas viršija“, – informuoja „Šviežia kava“ vadovas.
A. Kozyrev pastebi, kad po pusantrų metų darbo Lietuvoje matyti, jog vis dar didžiajai daliai vartotojų svarbi kaina.
„Tokie žmonės perka kavą įprastuose prekybos centruose ir jiems nelabai svarbu, kas yra tame puodelyje. O jei žmogus įsivaizduoja, kas yra kokybiška kava, jeigu svarbu ką geria, jis gali sumokėti ir už kokybę. Pavyzdžiui, gerų kavos pupelių kaina Lietuvoje yra apie 6–7 eurus už 250g. Prastą kavą galima įsigyti už 3,5–4 eurus. Kiekvienam spręsti atskirai, čia didelis skirtumas ar ne“, – sako jis.
Žvelgiant ekonomiškai, jei kava brangsta dažniausiai žmonės kaip substitutą pradeda pirkti arbatą. Tačiau A. Kozyrev pažymi, kad šie produktai per daug skiriasi, kad galėtų vienas kitą pakeisti.
„Arbatą mes geriame dažnai po pietų, kartais dėl sveikatos arba kada norim šilto vandens. Kava yra kitoks produktas: jis duoda energiją, turi ypatingą skonį, kavą įpranti gerti daug smarkiau nei arbatą“, – teigia pašnekovas.
