Niekas nenuginčys, kad per kelis dešimtmečius darbas biure smarkiai pasikeitė. Tačiau kartais supainiojame, kurie dalykai darbovietėse pasirodė visai neseniai, o mados, kurios yra naujos – visai ne tokios. Taip pat yra dalykų, kurie niekada nebepasirodys mūsų biuruose. „Financial Times“ pateikia sąrašą biuro ypatybių tam, kad galėtume susigaudyti biurų istorijos raidoje.
Mados, kurios nėra naujos
Darbas iš kavinės. Ši nesena mada siekia net 350 metų. Pirmoji kavinė Londone buvo atidaryta 1652 metais ir iškart tapo populiaria darbo vieta tarp laivų draudėjų ar prekybininkų cukrumi. Skirtumas tas, kad tuomet žmonės dirbdavo kavinėse, kad sutiktų ten žmonių, o dabar ten renkamasi dirbti, kad būtų galima pabūti vienam su kompiuteriu ant kelių.
Darbas iš namų. Žmonės visais laikais dirbo iš namų. Dabar visi vėl atranda šią madą dėl interneto ar tam, kad sutaupytų degalų ir tausotų aplinką. Seniau tiesiog nebuvo biurų, tad žmonės priimdavo klientus savo namuose. Pavyzdžiui, XVIII a. bankas būdavo įsteigiamas namų pirmame aukšte, o antrame virdavo šeimos gyvenimas. Banko darbuotojai irgi gyvendavo kartu ir turėdavo ne tik skaičiuoti pinigus, bet ir padėti namų ruošoje.
Mokestis už praktiką. Šiuolaikiniai praktikantai ne tik kartais negauna atlygio, bet ir turi susimokėti už teikiamą privilegiją. Tačiau prieš 200 metų toks būdas buvo įprastas. Pavyzdžiui, reikėdavo sumokėti užstatą už gerą elgesį ir dar rasti du rėmėjus, kurie padarytų tą patį.
Pusryčiai prie darbo stalo. Šiandien neretas darbuotojas pusryčius sukerta prie darbo stalo. Tačiau dar prieš 170 metų Johnas Stuartas Millis savo biure kas rytą pusryčiams suvalgydavo po virtą kiaušinį.
„Twitter“. Šis miklotinlaraštis ne pirmasis, kuris išrado žinutes, ribojamas simbolių skaičiaus. Jos buvo išrastos kartu su telegrafu 1844 metais. Tiesa, tais laikais viena telegrafo žinutė kainuodavo 25 JAV dolerius, tad būdavo garantuojama ir žinutės kokybė.
El. laiškų keliamas stresas. Dabartinis nerimas atsidarant el. pašto žinutę yra panašus į tą, kurį prieš šimtą metų darbuotojams kėlė atsiradęs telefonas. 1913 m. žurnale „Telephony“ rašoma apie žmones, kuriuos ištiko isterija dėl to, kad jie buvo nuolat prieinami telefonu. Tuomet jis vidutiniškai suskambėdavo rečiau nei kartą per dieną...
Dalykai, kurie yra tikrai nauji
Vadybininkai. Iki XX amžiaus vadybininkų praktiškai nebuvo. Beveik nebuvo ir žodžio „vadyba“. Tačiau dabar vien Jungtinėje Karalystėje jų yra į milijonai. Tai dešimt kartų daugiau nei 1911 metais.
Mėgstamas darbas. Anksčiau tokio dalyko, kaip mėgstamas ar mylimas darbas, nebuvo. Tai nenuostabu, pavyzdžiui, karalienės Viktorijos laikais kontorų tarnautojai sėdėdavo ant aukštų nepatogių kėdžių ir dirbdavo drėgnose vietose, kur lengvai susirgdavo tuberkulioze ir kentėdavo nugaros skausmus.
Moterys. Dailiosios lyties atstovės biuruose yra XIX a. išradimas. Moterys buvo išleistos į darbą kaip eksperimentas, kuriuo bandyta kovoti su dideliu darbo krūviu. Moterys dirbo pigiai ir joms nereikėjo paaukštinimo, nes joms ištekėjus, buvo surandamas kitas pigus pakaitalas. Iki Pirmojo pasaulinio karo, biuruose jos turėjo atskirus įėjimus, laiptus bei valgomuosius.
Kompetencija. Turėti atitinkamų įgūdžių savo darbui yra gana naujas dalykas, bent jau viešajame sektoriuje. XIX a. viduryje JK valstybės tarnyboje dirbo daugybė ,,kvailių”, kuriuos ten įdarbino giminės. Tik 1870 metais buvo sugalvota revoliucinga idėja – tam, kad gautum darbą reikėjo tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, matematikos ir Lotynų kalbos pagrindų.
Kasdienė apranga. Komanda, kuri 1984 metais pristatė „Apple Macintosh“ kompiuterį, nustebino ne tik savo prietaisu, bet ir apranga – jie dėvėjo pilkus džemperius. Iki tol, visi, eidami į darbą, puošdavosi. O 1970-aisiais puošnaus rengimosi privalumai buvo įrodyti mokslininkų – sekretorės, kurios vilkėdavo marškiniais, trumpomis rankovėmis, uždirbdavo 12 proc. daugiau nei tos, kurios rengdavosi marškinius ilgomis rankovėmis.
Dalykai, kurie yra amžini
Geismas. Dar iki moterims pasirodant biuruose, darbo vietose virdavo aistros. Kai kurios jos baigdavosi tragiškai. Pavyzdžiui, 1958 m. viena sekretorė turėjo romaną su savo viršininku, tačiau, kai ji sužinojo, kad buvo iškeista į jaunesnį modelį, ji savo vadovą nušovė.
Piktavaliai kolegos. Šaipytis iš savo bendradarbių, biuro darbuotojams atrodo privalu. Seniau būdavo kuriami šmaikštūs ketureiliai, dabar – krečiamos piktos aibės.
Grožio teikiamas privalumas. Būti aukštu, turėti žemą balsą ir patrauklią išvaizdą visada buvo privalumas. Dabartiniai aukščiausi vadovai JAV yra 2,5 colio aukštesni už vidutinį vyrą, o begalė tyrimų parodė, kad gražesniems žmonėms sekasi geriau. XIX a. estetinės išvaizdos reikalavimai būdavo oficialūs. Tarnautojai, būdavo slepiami nuo klientų, jei jie būdavo prastos išvaizdos, turėdavo keistą balsą, atlėpusias ausis arba kaštoninius plaukus.
Popierius. Dar 1975 metais „BusinessWeek“ prognozavo, kad popierius išnyks iš biurų. Tačiau tiesa ta, kad per 25 metus sunaudojamo popieriaus kiekis vis augo.
Dalykai, kurie niekada negrįš
Buhalterijos didžioji knyga. Šio dalyko dingimas – turbūt geriausias biurui atsitikęs dalykas. Sistema, kai visa informacija būdavo sudedama chronologiškai, reiškė, kad nieko nebebūdavo įmanoma surasti. 1868 metais sugalvota visus dokumentus dėlioti pagal abėcėlę.
Įrangos gausa. Tokie dalykai, kaip parkeriai, sugeriamasis popierius, spausdinimo mašinėlės, skaičiavimo mašinos, faksai yra jau dingę iš biurų arba sėkmingai nyksta.
Triukšmas. Spausdinimo ir skaičiavimo mašinų dingimas iš biurų reiškia, kad dingo ir triukšmas. Dabar visi lengvai tapšnoja nešiojamų kompiuterių klavišus, o telefonai mandagiai vibruoja.
Tabakas. Anksčiau tabakas atrodė lyg nuostabus biuro narkotikas – skatinantis susikaupti ir pabendrauti. Tačiau šiomis dienomis rūkymas ištremtas iš biurų patalpų, o cigaretėmis mėgaujasi tik mažuma.
Privatumas. Anksčiau tik žemiausios grandies darbuotojai dirbdavo atviros patalpose. Bet 1960-aisiais Vokietijoje prasidėjęs judėjimas paskatino visus persikelti į atvirus biurus. Dabar net jei aukščiausi vadovai nusprendžia pasilikti sau atskirus kabinetus, jų sienos būna stiklinės.
