darbo vieta
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „darbo vieta“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „darbo vieta“.
Nemaloniai nustebino: darbas – 6 dienas per savaitę, o alga – kaip afrikiečiams?
Latvijos geležinkeliai paskelbė laisvą elektros linijų mechaniko darbo vietą, kurioje numatoma 6 dienų darbo savaitė ir 940 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių, rašoma Vakarų eksprese.
Latviai piktinasi: vieni negali patikėti, kiti ironizuoja, kad tada galima tiesiog dirbti visas 7 dienas per savaitę.
Algos „kaip Mozambike“?
Socialiniame tinkle „X“ latviai apie šią laisvą darbo vietą kalba ne itin teigiamai: „Jei kas nors galvoja, kad problemos su traukiniais yra kažkas nepaprasto.
Stabili darbo vieta: patarimai, kaip atpažinti patikimą darbdavį
Ieškant naujos darbo vietos didelę įtaką pasirinkimui daro ne tik siūlomas atlygis ar darbo grafikas, bet itin svarbus aspektas yra ir įmonės stabilumas. Kaip atpažinti stabilią ir patikimą darbovietę bei kokius privalumus ji suteikia, pasakoja „Lidl Lietuva“ personalo vadovė ir valdybos narė Sandra Savickienė.
Policijos pareigūnai sulaukė grėsmingo pranešimo: „Jis be sąmonės, matomi traukuliai“
Policijos pareigūnai gavo nerimą keliantį pranešimą apie nelaimę darbo metu. Pranešėjai aiškino, kad žmogus nukrito nuo pastolių, todėl į įvykio vietą skubėjo ir medikai.
Važiuodami į įvykio vietą pareigūnai TV3 laidos „Farai“ operatoriui pateikė tikslesnę informaciją.
„Vyras nukrito nuo antro aukšto pastolių, jis be sąmonės, matomi traukuliai“, – kalbėjo pareigūnai.
Darbdaviai privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas per karščius: pasakė, reikia patalpas vėsinti kondicionieriumi
Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai.
Nuotolinį darbą siūlo dvigubai daugiau darbdavių: galima įsidarbinti ir užsienio įmonėse
Karantinas daugumą įmonių privertė darbą perkelti į virtualią erdvę, ko prieš tai nebuvo darę. O po dvejus metus trukusios pandemijos kai kurie darbdaviai nuotolinį darbą paliko arba darbuotojams pradėjo siūlyti hibridinį variantą.
Prasidėjus COVID–19 pandemijai dauguma žmonių buvo priversti pakeisti savo dienotvarkę: pamokos ir paskaitos persikėlė į virtualią aplinką, konsultacijos su gydytojais, sporto treniruotės, darbo pokalbiai ir konferencijos vyko nuotoliniu būdu.
Daugiausiai laisvų darbo vietų – gamybos įmonėse
Balandį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 40,9 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnyboje – 8,1 proc. mažiau nei kovą, bet 1 proc. daugiau nei prieš metus.
Daugiausiai darbo pasiūlymų buvo apdirbamosios gamybos (17,1 proc.), prekybos (14,9 proc.), administracinės ir aptarnavimo (14,6 proc.), statybos (12,4 proc.), transporto ir saugojimo (10,9 proc.) įmonėse, skelbia tarnyba.
Iš darbo vietos pabėgo nuteistasis: skelbiama vyro paieška
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija informavo, kad pataisos namų specialistas nuvykęs tikrinti dirbančių nuteistųjų jų darbo vietose, atvirosios kolonijos nuteistajam Alvydui Kozlovui alkotesteriu nustatė 0,44 promilės neblaivumą.
Nuteistajam buvo nurodyta susirinkti daiktus, ruoštis vykti atgal į atvirąją koloniją. A. Kozlovas, pasinaudodamas, kad pataisos pareigūnas tęsė kitų nuteistųjų patikrinimą, iš darbo vietos pasišalino.
Nesupranta, kaip 4 darbo dienų savaitė pasitarnaus tėvams su mažais vaikais: o kur jie dės atžalas?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė nesupranta, kaip Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytas 4 darbo dienų savaitės modelis pasitarnaus viešajame sektoriuje dirbančioms mamoms ar tėčiams su mažais vaikais, jei niekas nesprendžia vaikų darželių vietų trūkumo klausimo.
Daugėja norinčių susikurti darbo vietą sau
Pandemija nesustabdė noro susikurti darbo vietą sau – norinčiųjų pradėti verslą su valstybės subsidiją šiemet jau yra tiek, kiek per visus metus pernai, rašo portalas vz.lt.
Užimtumo tarnyba pažymi, kad paraiškų finansavimui darbo vietai susikurti 2019 metais gauta 836, pernai – 1032, o šiemet vien per pirmąją atranką – 1036.
Anot tarnybos, ttarp teikiančiųjų paraiškas populiariausios veiklos tebėra statybos, autoserviso, prekybos ir fotografijos.
Naujovė: netrukus statybvietėje dirbantys asmenys privalės turėti ID kodą
Statybvietėje dirbti statybos darbus galės tik tie asmenys, kurie turės statybininko tapatybės identifikavimo kodą (ID kodą). Taip nusprendė Seimas, priimdamas Statybos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 dienos. Tikimasi, kad įdiegus statybininko ID kodą, bus sėkmingiau kovojama su nelegaliu darbu statybų sektoriuje.
REKLAMA
REKLAMA
Vilniaus savivaldybė savo pastate nori suteikti darbo erdvę baltarusių žiniasklaidai, verslui
Vilniaus savivaldybė savo pastate ketina skirti patalpas, kuriose galėtų įsikurti baltarusių žiniasklaida, nevyriausybinės organizacijos ar įmonės.
Planuojama penkiuose kabinetuose savivaldybės 2-ajame aukšte skirti apie 20 darbo vietų, jos būtų suteikiamos fiziniams asmenims, dirbantiems į Lietuvą iš Baltarusijos persikeliančiose verslo įmonėse, startuoliuose, taip pat tiems, kurie atstovauja baltarusių žiniasklaidai ar nevyriausybinėms organizacijoms.
Seimas spręs dėl paramos susikuriantiems darbo vietas
Savarankiškai dirbantiesiems žmonėms siūloma leisti dažniau gauti valstybės finansinę paramą darbo vietai susikurti. Dabar tokia parama teikiama tik vieną kartą gyvenime.
Siūloma ją skirti, kai žmonės darbo vietą labai mažose įmonėse susikurtų ne pirmą kartą. Be to, subsidiją darbo vietai bet kokioje įmonėje susikurti daliai žmonių siūloma teikti kartą per trejus metus.
Į tokių remiamų bedarbių sąrašą patektų ir darbingo amžiaus neįgalieji – turintieji iki 25 proc.
Žūčių darbo vietose – trečdaliu mažiau
Pirmąjį metų pusmetį pranešta apie 14 mirtimi pasibaigusių incidentų darbe – tai 7 atvejais (33 proc.) mažiau nei pernai tuo pačiu metu, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Per pirmus šešis mėnesius gauti ir 58 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
Šiemet daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo, statybos, apdirbamosios gamybos srityse.
Smurto protrūkis Alytuje: vyras pasakoja, kad jį sumušė kolegė
Konfliktas tarp dviejų darbuotojų Alytaus įmonėje peraugo į smurtą. Vyro pastumta kolegė trenkėsi į neįvardytą prietaisą ir susižalojo ranką, tačiau vyriškis tvirtina, kad smurtavo ne jis, o moteris, kuri jam nepagailėjo suduoti šešių smūgių į galvą.
Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas po to, kai vienoje iš viešojo maitinimo sektorių įmonių tarp darbuotojų iš pradžių kilo apsižodžiavimas, o vėliau ir smurto protrūkis.
Alytuje – smurtas darbe: moteris net kreipėsi į policiją
Konfliktas tarp dviejų darbuotojų Alytuje vienoje viešo maitinimo sektoriuje veikiančioje įmonėje peraugo į smurtą. Vyro pastumta kolegė trenkėsi į neįvardytą prietaisą ir susižalojo ranką.
Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Išskirtiniai TV3 kadrai: vidury baltos dienos – statybvietėje girtutėliai statybininkai
TV3 Žinių žurnalistų vidury baltos dienos užfiksuoti neeiliniai kadrai, kaip didžiulėje statybvietėje linksmai darbuojasi girtutėliai statybininkai. Situacija neeilinė ir todėl, kad ir pamačius mūsų kameras statybvietėje toliau tęsėsi darbai su pavojingais įrenginiais.
Įprastai tai vadinama viešosios tvarkos pažeidimu. Bet štai vyras dar ir vos pastovi ant kojų ir viskas vyksta darbo vietoje – o tai jau rimtas darbo saugos pažeidimas.
Teisingai įrengta darbo vieta - būdas apsisaugoti nuo nugaros skausmo
Ilgos sėdimo darbo valandos tampa nemenku iššūkiu mūsų sveikatai. Sėdint ant kėdės dubuo pasvyra atgal, o nugaros linkis padidėja, todėl stuburui tenka daug didesnė apkrova, nei stovint. Netaisyklinga laikysena darbo metu ir nepritaikyta darbo vieta pasireiškia griaučių raumenų disfunkcija – atsiranda raumenų įtampa kaklo ir pečių srityje, vargina juosmens skausmas.
Įkvepianti istorija: sunki negalia nesutrukdė įkurti verslą
Kol apklausų rezultatai rodo, jog negalią turintiems žmonėms Lietuvoje įsidarbinti sunku, kai kurie darbo vietą susikuria patys. Jaunas klaipėdietis dėl sunkios ligos negalintis vaikščioti ir kone nekalbantis sukūrė savo verslą. Iššūkių vyrui netrūksta: koją kiša net ir valdiškos institucijos. Tačiau klaipėdietis nepasiduoda, o ir kitiems linki siekti savo svajonių. 28 metų klaipėdietis Gintautas Vėlavičius nuo gimimo serga cerebriniu paralyžiumi.
Vilniuje – tragedija darbo vietoje: vienas darbuotojas žuvo, kitas sužalotas
Pirmadieni prieš 16 valandą pranešta, kad 15.03 val. gautas UAB „Geoinžnerija“ vadovo pranešimas apie nelaimę Vilniuje, kurios metu žuvo vienas asmuo ir dar vienas buvo sužalotas. Vilniuje, Rudnios g. 16, aikštelėje dirbdamas su hidrauline technika žuvo 1959 m. gimęs darbuotojas. Pirminiais duomenimis, mechanizmas vyrą „įsuko“ ir mirtinai sužalojo. Kitam darbuotojui (gimusiam 1960 m.), puolusiam padėti kolegai, buvo sužalota ranka – jis išvežtas į ligoninę.
70 lietuvių įamžino savo darbo vietas: ne visur tvyro kavos kvapas
Radijo stoties „Power Hit Radio“ didžėjai savaitės pradžioje savo klausytojų paprašė įamžinti savo darbo vietas ir nuotraukomis pasidalinti jų „Facebook“ puslapyje. Šiam iššūkiui ryžosi per 70 darbuotojų. Pagal nuotraukas galima spręsti, kur įprastomis dienomis skamba „PHR“ muzika. O tai – pačios įvairiausios darbovietės: nuo statybų aikštelių, iki lažybų punktų, nuo gydytojų kabinetų iki skalbiniais nukrautų vonios kambarių, nuo sporto salių iki vaikų kambarių.
Daugiau nei pusė lietuvių svarsto keisti esamą darbovietę
Daugiau nei pusė dirbančių Lietuvos gyventojų per pastarąjį pusmetį svarstė keisti savo esamą darbo vietą. „Geros dienos darbe“ tyrimas parodė, kad lietuviai yra mažiausiai lojalūs darbuotojai iš visų tirtų Baltijos, Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybių. Tiesa, gerokai ištikimesni savo esamiems darbdaviams yra statybų sektoriuje dirbantys Lietuvos gyventojai. Tik kiek daugiau nei du penktadaliai (42 proc.) jų per paskutinius pusę metų svarstė galimybę pakeisti darbą.
Kariuomenė pasipildys civiliais – laukiama virėjų, medikų ir finansininkų
Šauktiniams trūksta virėjų ir medikų, taigi 500 prievolininkų ruošiama per 200 naujo personalo. Krašto apsaugos ministerija teigia, kad naujų etatų nebus, tiesiog bus atkurti senieji, o darbuotojai aptarnaus ne tik kariuomenės naujokus. Artėjant privalomosios karo tarnybos startui, Krašto apsaugos ministerija gausina pajėgas. Vyriausybė patvirtino, jog bus steigiama 215 naujų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių.
Darbo vietos užtikrinimas vos keturiems mėnesiams būsimas mamas verčia sukilti
Artūras Anužis, Žinios.lt Naujasis socialinis modelis kelia aistras ne tik tarp visų dirbančių, bet ir tarp mažus vaikus auginančių mamų. Jos piktinasi, kad mokslininkų grupė, parengusi naują kodeksą, išmes motinas į gatvę, mat priėmus naują įstatymą auginti vaiko išėjusioms mamoms darbdavys darbo vietą privalės saugoti nebe trejus metus, o tik keturis mėnesius. Mamos piktinasi, kad dabar turės rinktis – darbas arba vaikai, mat norėdamos išsaugoti darbą, vaikus paliks kitų priežiūrai.
Brolių mestą iššūkį visuomenei priėmė policija
Kai prieš 8 val. šiauliečiai skuba į savo darbo vietas, trisdešimtmetis K. P. keliauja į Šiaulių centrinę turgavietę. Čia – jo „darbo vieta“. K. P. pareigūnams pažįstamas kaip asmuo, užsiimantis nelegalia veikla ir jau daugiau negu dešimtmetį turgavietėje nuolat prekiaujantis kontrabandinėmis cigaretėmis. Šis šiaulietis kartu su savo 34 metų broliu S. P. pagal protokolų už kontrabandinių cigarečių laikymą ir pardavimą skaičių yra lyderiai Šiauliuose.
Seksualiniam priekabiavimui visuomenė pasakė „Taip“
„Mane nuo tokio jo elgesio ištikdavo isterija – norėjosi ir šaukti, ir kartu verkti, o labiausiai norėjau, kad jis nuo manęs atsikabintų“, – prisimena seksualinio priekabiavimo siaubus darbe išgyvenusi 26 metų vilnietė Dovilė (vardas pakeistas – red. past.). Dovilė dirba padavėja viename sostinės restoranų. Ji nenori atskleisti jo pavadinimo, nes bijo prarasti darbą, be to, Dovilė sako, kad apie tokius dalykus kalbėti nėra malonu, ji baiminasi visuomenės pasmerkimo ir patyčių.
Algimanta Pabedinskienė: vieni efektyviausių skurdo mažinimo būdų – investicijos ir darbo vietų kūrimas
Vieni efektyviausių skurdo mažinimo būdų yra naujos investicijos ir naujų darbo vietų kūrimas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas naujiems verslams remti ir skatinti, gyventojų pajamoms didinti. Tai Lietuvos Respublikos Prezidentūroje atidarydama tarptautinę konferenciją socialinės atskirties mažinimo tema „Telkiamės skurdo mažinti“ pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
A. Pabedinskienė: ateityje ligos pašalpos gali siekti 100 proc.
Kylant ekonomikai ir sukūrus daugiau darbo vietų, ligos pašalpos ateityje gali didėti iki 100 proc. kompensuojamojo darbo uždarbio, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. „Manau, ateityje, kai ekonomikos augimas bus didesnis ir sukursime daugiau darbo vietų, galėsime svarstyti apie 100 proc. kompensavimą“, - LRT radijui trečiadienį sakė Algimanta Pabedinskienė. Anot jos, ligos pašalpų už 3-7 nedarbingumo dienas didinimui nuo 40 iki 80 proc. reikalingas lėšas - apie 116 mln.
Komfortiška darbo aplinka – ne prioritetinis darbdavių rūpestis
Nors vis dažniau kalbama apie darbuotojų motyvavimą, lojalumo skatinimą ar atvirą komunikaciją, neretai užmirštami esminiai dalykai, lemiantys darbuotojo produktyvumą - tai komfortiška darbo aplinka. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, šią vasarą gauta apie 100 skundų ir pranešimų dėl netinkamų darbo salygų, iš kurių patvirtinti net du trečdaliai.
Didėja valstybės ir verslo sektoriaus finansavimas „žemiškosioms“ studijų programoms
Nors vis dažniau kalbama apie specialistų, turinčių tiksliųjų mokslų išsilavinimą, trūkumą, abiturientai ir toliau pirmenybę teikia socialinės pakraipos studijoms. Praėjusiais metais savo pageidavimuose šios srities specialybes įrašė net 44% būsimųjų studentų. Tačiau panašu, kad į statistiką atsižvelgta nebuvo – vien 2013-ųjų liepą darbo biržą užplūdo 11 tūkst. absolventų, kurių dauguma įgijo būtent minėtuosius diplomus.
B. Ropė: Laikas imtis esminių žingsnių kuriant žaliąsias darbo vietas
Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl žaliųjų darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje. Naujai paskirti komisarai turės vadovautis šiuo dokumentu. Europos Parlamento Žaliųjų frakcija (Greens/EFA) aktyviai ragino Komisiją imtis ambicingų veiksmų dėl naujų darbo vietų kūrimo Europoje. komunikato svarbą pabrėžia jo paskelbimas pirmąją naujai išrinkto Europos Parlamento darbo dieną Strasbūre.
Tikslinio finansavimo vieta: nemokamos studijos ir garantuotas darbas pagal specialybę
Nemokamos perspektyvios studijos – gerai. Dar geriau, jei jas pabaigus iš karto garantuojama ir darbo vieta pagal specialybę. Abu zuikius vienu šūviu nušauti galima pasirinkus tiksliniu būdu valstybės finansuojamas technologines studijas. Lėšos konkrečioms studijų programoms skiriamos atsižvelgiant į Lietuvoje trūkstamų specialistų poreikį.
It sovietmečiu: nori studijuoti – teks atidirbti
Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusį pranešimą apie Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl medicinos studentų atidirbimo gydymo įstaigose, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) reiškia susirūpinimą šių ketinimų teisingumu ir atitikimu Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktams.
Personalo ekspertas apie „Y kartą“: pagrindinis jų bruožas – tikslų neturėjimas
Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Vadinamoji Y karta, kuri Lietuvoje skaičiuojama nuo 1990 metų, išsiskiria tuo, kad neturi jokių tikslų, o į darbo vietą ateina ieškoti savęs, be to, ji nėra lojali darbdaviui. Tai teigia verslo valdymo konsultantas, personalo atrankos ekspertas Saulius Jovaišas. „Tų jaunų žmonių pirminis tikslas yra atrasti save, padaryti ką nors reikšmingo, būti pastebėtiems ir įvertintiems“, – tvirtina pašnekovas.
„BOEN Lietuva“ šiemet sukurs dar 200 naujų darbo vietų
Vienai dviejų didžiausių Europoje parketo ir kietmedžio grindų gamybos grupei „Bauwerk Boen Group“ priklausančios gamyklos „BOEN Lietuva“ darbuotojų skaičius pernai išaugo 28,6 procento – nuo 756 iki 972 darbuotojų 2013 metų pabaigoje. Kietaviškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje, įsikūrusi įmonė planuoja ir toliau plėstis. Šiemet žadama sukurti dar maždaug 200 naujų darbo vietų. Darbuotojų skaičius padidės dar 21 procentu, o metų pabaigoje įmonėje dirbs apie 1180 darbuotojų.
Kiaulienos eksporto į Rusiją sustabdymas gali kainuoti darbo vietas
Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ paskelbė, jog nuo kitos savaitės nebeįsileis visų gatavų mėsos produktų su kiauliena iš Lietuvos ir Lenkijos. Sustabdžius eksportą, Lietuvos perdirbėjai per mėnesį esą patirtų 14 miln. litų nuostolių, tektų atleisti dalį darbuotojų, žemdirbiai neturėtų kur parduoti gyvulių.
Vasaros sezonu „McDonald’s“ Lietuvoje sukurs daugiau kaip 250 naujų darbo vietų jaunimui
Šią vasarą restoranų tinklas „McDonald‘s“ Lietuvoje ketina įdarbinti daugiau kaip 250 naujų darbuotojų, kurių amžius būtų nuo 18 iki 28 metų. Taip populiariausias restoranų tinklas Baltjos šalyse siekia prisidėti prie jaunimo nedarbo mažinimo šalyje, taip pat ugdyti jaunų žmonių profesinius gebėjimus, plėsti jų patirtį, ateityje galinčią praversti įsiliejant į darbo rinką. Tokios pat įdarbinimo kampanijas „McDonald‘s“ rengia Latvijoje bei Estijoje.
2014 m. Alytuje į darbo rinką siekiama įtraukti 3000 žmonių
Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė kartu su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi lankosi Alytuje, kur pirmiausia aplankė Alytaus teritorinę darbo biržą bei Jaunimo darbo centrą. Lankydamasi darbo biržoje, kur daug dėmesio skirta ilgalaikių jaunų bedarbių motyvacijos ir integracijos į darbo rinką klausimams, ministrė Algimanta Pabedinskienė akcentavo jog jaunimo užimtumą regionuose skatinti padės nauja „Jaunimo garantijų“ iniciatyva.
Už įrašus socialiniame tinkle – „ant kilimėlio“?
Atsirinkdami darbuotojus vadovai vis dažniau tikrina jų įrašus socialiniuose tinkluose ir netinkama informacija gali pakišti koją, siekiant darbo vietos. Tačiau ramiai jaustis nevertėtų ir jau turint darbą. Naujienų portalo LRT.lt kalbinti specialistai įvardija kvietimo „ant kilimėlio“ priežastis, galinčias atsirasti dėl netinkamos raiškos socialiniuose tinkluose.
Pramonė nubaus mažiau geriančią Lietuvą?
Kai tik tapo aišku, kad Vyriausybės ketinimai didinti alkoholio akcizą yra realūs, žiniasklaidoje pasipylė gąsdinantys straipsniai. Alkoholio pramonės atstovai anksčiau kartoję, kad akcizus didinti neveiksminga, prabilo apie tai, kad juos padidinus, alkoholio vartojimas sumažės taip stipriai, kad su alaus pramone susijusioms šakoms teks atleisti 2600 darbuotojų. Jeigu lietuviai gers mažiau, Lietuvos valstybei grasinama nuostoliais ir bedarbių miniomis.
Darbo vietos regionuose – aukso vertės
Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Neseniai vadovo pareigas „Verslioje Lietuvoje“ eiti pradėjęs Mantas Nocius nemato didelių savo pirmtako, tuometinę ūkio ministrę Birutę Vėsaitę supykdžiusio ir vėliau atsistatydinusio Pauliaus Lukausko darbo rezultatų trūkumo. Leidiniui „Ekonomika.lt“ M. Nocius teigė ketinantis tęsti buvusio vadovo pradėtus darbus. Buvęs premjero Gedimino Kirkilo patarėjas išskyrė du svarbiausius prioritetus, kuriems skirs didžiausią dėmesį.
Įmonė susidūrė su sunkumais: kiek kentės darbuotojai?
Jei dėl netikėtų ar nuo jos nepriklausančių pokyčių rinkoje kompanija susidurs su problemomis ir bus priversta gerokai sumažinti atlyginimus, tokią padėtį 4-6 mėnesius tvers tik 17 proc. darbuotojų, o 10 proc. iš karto ims dairytis naujos darbo vietos. Nesvarbu, kad esamoje darbovietėje tenkino ir kolektyvas, ir vadovybė, ir atlyginimas. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs lietuvių darbuotojų „kantrybės“ tyrimą, kurio metu apklausti 353 dirbantieji.
Apklausa: darbdaviai atsižvelgia į darbuotojų prašymą parūpinti patogesnę darbo vietą
Internetinė apklausa parodė, jog net 67,8 proc. biuruose dirbančių lietuvių teigia, kad kėdės, ant kurių jie sėdi darbo vietose, jiems atrodo patogios arba net labai patogios. Tačiau darbo erdves įrengiantys ekspertai atkreipia dėmesį, kad pirmas įspūdis apie kėdės patogumą nebūtinai bus teisingas ir tam, kad nenukentėtų produktyvumas ir sveikata, svarbu itin atsakingai vertinti darbo vietos ergonomiškumą.
Kariuomenėje – per šimtas laisvų pareigybių
Šiuo metu kariuomenėje yra daugiau kaip 100 laisvų pareigybių, skirtų profesinės karo tarnybos kariams, rašo „Lietuvos žinios“. Daugiausia laisvų tarnybos vietų yra kariniuose daliniuose, dislokuotuose Jonavoje, Kaune, Tauragėje, Alytuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Apie 30 proc. tarnybos vietų yra kareivių pareigybės. Tarnyba siūloma vairuotojams, ryšio ir informacinių technologijų specialistams, žvalgams, šauliams, granatsvaidininkų padėjėjams bei kitiems.
Kova dėl krepšelio: vaikai tampa konkurencijos įkaitais
„Vyksta negarbinga konkurencinė kova dėl pinigų“, – sako profesinio rengimo įstaigų darbuotojai apie kovą su gimnazijomis dėl mokinio krepšelio. Gimnazistai agituojami likti gimnazijose, neskubėti į profesines mokyklas. Užsienio universitetų kviesliai dvyliktokus agituoja netrukdomi, o profesinių mokyklų atstovams neretai užtrenkiamos durys.
Kai nauja darbo vieta nedžiugina
Ar dažnai susiduriate su situacija, kada gaunate gerą darbo pasiūlymą, jį priimate ir tik pradėję dirbti suprantate, kad tas darbas – ne jums? BBC teigimu, būna atvejų, kada, rodos, tokie svarbūs veiksniai, kaip šaunus kolektyvas, puiki darbinė atmosfera mažai prisideda prie darbo pamėgimo. BBC spėja, kad dažnai taip nutinka, kada naujasis darbuotojas labai daug tikisi iš naujos darbo vietos, o veiklos pobūdį jis įsivaizdavo visiškai kitaip.
Vilniuje filmuojamas filmas „Džentelmenai ir gangsteriai“
UAB „Dansu“ ir Švedijos kino gamybos kompanija „B-reel Feature Films“ Vilniuje stato filmą „Džentelmenai ir gangsteriai“ (ang. „Gentlemen and Gangsters“). Filmavimas sostinėje prasidėjo rugpjūčio 26 d. ir tęsis 40 dienų – iki spalio 17 d. Didžioji dalis scenų kuriama Vilniaus sporto rūmų pastate, taip pat kitose vietose – Vidaus reikalų ministerijos rūmų, Vrublevskių bibliotekos, Verkių rūmų patalpose, senamiesčio gatvėse. Vilniuje filmavimo metu bus atkurtos Berlyno, Stokholmo gatvės.
L. Linkevičius: skaitmeninės technologijos gali pagerinti europiečių gyvenimo kokybę
Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius šiandien Europos Parlamento plenarinės sesijos debatuose Strasbūre pabrėžė Skaitmeninės darbotvarkės svarbą, siekiant skatinti ES ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. „Skaitmeninės technologijos gali žymiai pagerinti europiečių gyvenimo kokybę.
Eurokomisarė: paradoksalu, kad esant dideliam jaunimo nedarbui Europoje yra 1,5 mln. laisvų darbo vietų
Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę, jaunimą ir sportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Androulla Vassiliou (Andrula Vasiliju) sveikina Lietuvos poziciją pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai jaunimo nedarbą įvardyti viena svarbiausių problemų. Pirmadienį Vilniuje viešinti eurokomisarė jaunimo nedarbo problemas, verslo ir akademinio pasaulio bendradarbiavimo galimybes bei kitus klausimus aptarė su Seimo komitetų atstovais.
Profesijos keitimas turėtų tapti norma
Įsivyravus struktūriniam nedarbui verkiant reikia užpildyti atsivėrusias specialistų spragas. Nors Lietuvoje galimybių pakeisti kvalifikaciją netrūksta, žmonės vengia keisti profesiją remdamiesi rinkos dėsniais. Lietuvos darbo biržos teigimu, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta pardavėjų, įvairaus pobūdžio vairuotojų, statybų darbininkų, virėjų, siuvėjų, apsaugos darbuotojų, vadybininkų, administratorių bei buhalterių.
LLRI logika: išvarius iš šalies savus, užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu
Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų.