Nemokamos perspektyvios studijos – gerai. Dar geriau, jei jas pabaigus iš karto garantuojama ir darbo vieta pagal specialybę. Abu zuikius vienu šūviu nušauti galima pasirinkus tiksliniu būdu valstybės finansuojamas technologines studijas. Lėšos konkrečioms studijų programoms skiriamos atsižvelgiant į Lietuvoje trūkstamų specialistų poreikį.
Itin didelio stojančiųjų dėmesio sulaukia Kauno technologijos universitete (KTU) siūlomos tikslinio finansavimo Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) studijų programos. Daugiausia vietų – net 43 iš 74 – skirtos Šilumos energetikai ir technologijoms, taip pat Branduolinei energetikai, Aprangos mados inžinerijai, Tekstilės inžinerijai, Medienos inžinerijai ir technologijoms, Automatikai ir valdymui, Mechanikos inžinerijai.
Trišalę tikslinio finansavimo studijų sutartį pasirašo aukštoji mokykla, studentas ir verslas, įsipareigojantis būsimą specialistą, baigus universitetą, įdarbinti mažiausiai trejiems metams.
Primename, kad norintys dalyvauti bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir pasirinkti tikslinio finansavimo studijas, turi registruotis ir užpildyti prašymą internete adresu www.lamabpo.lt iki liepos 21 d.
Didžiausia – energetikų paklausa
Rinkos analitikai pabrėžia, kad inžinerinės, energetikos specialybės šiuo metu yra perspektyviausios, nes konkurencija šiame darbo rinkos segmente mažesnė nei kitur, o karjeros galimybės ir atlyginimai – daug didesni.
„Kažkada ugnis ir jos skleidžiama šiluma negrįžtamai pakeitė žmonių gyvenimą. Specialistų, kurie puikiai išmanytų šilumos energetiką ir technologijas reikia ne tik šiuo metu, reikės jų ir ateityje. Nes senkant iškastinio kuro ištekliams ir tuo pačiu brangstant kurui, reikia ieškoti galimybių taupyti šilumos energiją, daugiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, šaliai išsivaduoti iš priklausomybės nuo kuro tiekėjų“, – svarsto KTU MIDF Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas dr. Juozas Gudzinskas.
Mokslininko minimoms galimybėms įgyvendinti reikia aktyvių, energingų, talentingų ir socialiai atsakingų jaunų žmonių. Šilumos energetikos ir technologijų studijas baigę absolventai pasižymi aukšta kvalifikacija, todėl yra aktyviai kviečiami dirbti į energetikos įmones.
Paklausūs ir Lietuvoje, ir užsienyje
KTU MIDF Šilumos ir atomo energetikos katedros profesoriaus Jono Gylio teigimu, ne mažiau paklausūs yra ir tokiais išliks ir branduolinės energetikos specialistai.
„Atominės jėgainės, nepaisant atkakliai skleidžiamos neigiamos nuomonės, šiuo metu yra ir dar ilgai liks vienintelė reali alternatyva, galinti pakeisti organinį kurą deginančias jėgaines.
Specialistų, išmanančių branduolinės energetikos veikimo principus ir gebančių eksploatuoti atomines elektrines bei dirbti kitose su branduoline energetika susijusiose organizacijose – branduolinės saugos institucijose, mokslinio tyrimo centruose, švietimo įstaigose – didelis poreikis yra šiandien ir dar didesnis poreikis prognozuojamas rytoj“, – tikina J. Gylys.
Baigusieji Branduolinės energetikos studijas tolesnę darbinę veiklą galės sieti su vadovaujančiuoju, organizaciniu, inžineriniu bei moksliniu darbu Ignalinos atominėje elektrinėje (AE), Visagino AE, Valstybinėje atominės energetikos saugos inspekcijoje, Lietuvos energetikos institute, Radiacinės saugos centre, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūroje, Energetikos ministerijoje.
Branduolinės energetikos specialistų trūkumas jaučiamas daugelyje branduolinę energetiką vystančių šalių, todėl KTU absolventai mielai priimami į darbą pagal specialybę į JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Švedijos bei kitų valstybių branduolinės energetikos arba su ja susijusias įmones.
Vienintelė programa Lietuvoje
Labiausiai nepelnytai nuvertinta pramonės šaka mūsų šalyje vadinama tekstilė. Daugiau nei 800 aprangos gamybos įmonių sėkmingai išgyveno ekonominę krizę, sparčiai atsigavo, didina gamybinius pajėgumus, investuoja į naujausią technologinę įrangą, projektuoja ir gamina aukštos pridėtinės vertės žinomų prekės ženklų aprangos gaminius.
Inovatyvioms, puikias darbo sąlygas ir atlyginimus siūlančioms įmonėms reikia naujų specialistų, nes dabartiniai darbuotojai yra priešpensinio arba pensinio amžiaus, o studijuojančių tekstilę yra labai mažai.
„Tekstilės inžinerija vienintelė universitetinė programa Lietuvoje ir viena iš nedaugelio Europoje, kuri jau daugiau kaip 50 metų ugdo jaunų specialistų techninį meistriškumą, originalų požiūrį ir kūrybinę nuojautą.
Aprangos mados specialistas – tai daugiau nei aprangos kūrimo, projektavimo ir gamybos įmonių darbuotojas. Kaip rodo mūsų absolventų sėkmės istorijos, šie specialistai laukiami gamybos, prekybos ar paslaugų sektoriuose, sėkmingai kuria nuosavą verslą“, – sako KTU MIDF Medžiagų inžinerijos katedros profesorė dr. Virginija Daukantienė.
Ugdo įmonių vadovus
Medžiagų inžinerijos katedros profesorius Rimvydas Milašius pabrėžia, kad studijose rengiami ne tik technologai, inžinieriai, tačiau taip pat ir būsimi įmonių vadovai – absoliuti dauguma aukščiausių tekstilės įmonių vadovų yra baigę Tekstilės inžineriją.
KTU Absolventai dirba Lietuvos ar tarptautinėse įmonėse, tokiose, kaip „Audimas“, „Kauno Baltija“, „Utenos trikotažas“, „Apranga“, „Omniteksas“, LTP, „Nortijos grupė“, „Tūta“, „Zara“, „Interegus“, Mados namai „leKeckas“, „Ansell Protective Solutions“, „Textrix“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pabrėžia, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra ir pagrindinis inžinerinės metalo, medienos apdirbimo pramonės plėtros stabdis. Su pramone savo išsilavinimą ir darbinę karjerą susieję jaunuoliai ateityje gali tikėtis 10 tūkst. litų ir didesnės algos.
