Nors vis dažniau kalbama apie specialistų, turinčių tiksliųjų mokslų išsilavinimą, trūkumą, abiturientai ir toliau pirmenybę teikia socialinės pakraipos studijoms. Praėjusiais metais savo pageidavimuose šios srities specialybes įrašė net 44% būsimųjų studentų. Tačiau panašu, kad į statistiką atsižvelgta nebuvo – vien 2013-ųjų liepą darbo biržą užplūdo 11 tūkst. absolventų, kurių dauguma įgijo būtent minėtuosius diplomus. Šiemet situacija gali pasikartoti, tad Švietimo ir mokslo ministerija kviečia atkreipti dėmesį į darbo rinkos poreikius ir daugiausia paramos skiria technologinių bei gamtos mokslų studijų programoms.
Tikslinį finansavimą gaus dešimt kartų daugiau studentų
Pokyčiai akivaizdūs vien lyginant nemokamai studijuojančiųjų skaičių tokius specialistus ruošiančiame Aleksandro Stulginskio universitete (ASU). Pernai tikslinį finansavimą, kuris iškart po studijų garantuoja ir konkrečią darbo vietą, gavo 13 pirmakursių. Šiemet šis skaičius kone dešimt kartų didesnis – laukiama 125 studentų. Prie jų prisidės dar ir įprastos valstybės finansuojamos vietos, kurių viso pernai buvo 126.
Universitetus, ruošiančius trūkstamų sričių specialistus remia ir privataus verslo atstovai. Viena tokių įmonių – žemės ūkio technika prekiaujanti UAB „East West Agro“. Jos iniciatyva kasmet papildomos tikslinės stipendijos skiriamos keliems gabiausiems ASU studentams.
Į darbo vietą – be patirties, tačiau su motyvacija
„Mums svarbiausia, kad jaunuoliai norėtų mokytis ir būtų žingeidūs. Pastebėję tokias savybes galime priimti ir be darbo patirties, nes žinome, kad užauginsime sau stiprius specialistus. Laikomės strategijos, kad geriau investuoti laiką į nepatyrusius, o ne aklai perimti iš konkurentų. Tuomet visoje Lietuvoje didėja specialistų ratas,“ – kalbėjo UAB „East West Agro“ direktorius Gediminas Kvietkauskas.
Visgi jaunų potencialių darbuotojų rasti ganėtinai sunku, o ypač trūksta kvalifikuotų inžinierių. Tai lemia ir mažas parengiamų specialistų kiekis – „žemiškosioms“ specialybėms darbuotojus sistemingai ruošia vienintelis Aleksandro Stulginskio universitetas. Net 80% žemės ūkio technika ir įrengimais prekiaujančios įmonės darbuotojų sudaro buvę ir esami šios aukštosios mokyklos auklėtiniai.
Pasak vadovo, stipriai kenkia ir ilgametis aplinkos suformuotas požiūris. „Kaimas, deja, vis dar asocijuojasi su žemesniaisiais visuomenės sluoksniais, nors jo verslumas ir auga. Situaciją turėtume keisti visi kartu – verslininkai, aukštojo mokslo įstaigos ir profesinį švietimą organizuojantys vidurinių mokyklų mokytojai“. G. Kvietkauskas, pats žinių sėmęsis ASU, abiturientus ragina nesivadovauti tuo, kas dabar madinga ar populiaru, o atsižvelgti ir į savo pomėgius: „Labai dažnai pamirštama, kas yra pašaukimas. Juk tikrą malonumą patirti galima tik tada, kai darbą nuoširdžiai myli.“
Žemės ūkis – kertinė šalies ekonomikos dalis
„East West Argo“ direktorius neabejoja agroverslo svarba ekonominei Lietuvos gerovei: „Žemės ūkis – kertinė šalies ekonomikos dalis. Esame agrarinė valstybė, tad palyginus su kitomis pramonės šakomis šioje srityje įmonių ir dirbančiųjų skaičius pats didžiausias. Čia visada bus jaučiamas darbuotojų deficitas – pradedant įvairių kultūrų augintojais ir baigiant žemės ūkio techniką parduodančiomis bendrovėmis“.
Ne vienerius metus sėkmingam verslui vadovaujantis G. Kvietkauskas nebijo kitąmet šalyje pasirodysiančio euro ir tikina, jog nuolat modernėjantis ir besiplečiantis žemės ūkio sektorius – ne tik mūsų dabartis, bet ir ateitis: „Tai vienintelė pramonės šaka, užtikrinanti stabilumą. Juk nė visą Europą apėmusi krizė mūsų smarkiai nepalietė. Žmonėms visada reikės duonos, pieno ir mėsos. Kad ir kokie finansiniai sunkumai ištiktų šalį, žmonės šių produktų neatsisakys. Valgėme ir valgysim, tad kvalifikuotų, žemės ūkį išmanančių specialistų poreikis tik augs.“
