Gamtinės dujos ir toliau brangs, tad centralizuotos šilumos tiekėjai priversti skubiai statyti biokuro katilines. Panevėžiui pasisekė – tokia katilinė mieste pradės veikti jau gruodį. Ji miestiečiams turėtų stabilizuoti šilumos kainas.
Artėjant rudeniui, vis intensyviau kalbama apie neišvengiamą gamtinių dujų brangimą. O tai reiškia, kad ir centralizuotos šilumos tiekėjų paslaugų tarifai gyventojams vėl bus didinami.
Žada pigesnę šilumą
Ieškodamos išeičių, šilumos tiekimo bendrovės imasi biokuro katilinių plėtros ir tam nebegaili net milijoninių investicijų. Juolab kad modernizuoti katilines skatina Europos Sąjunga – tam teikiama parama. Jeigu jos nebūtų, tokius investicinius projektus šilumos tiekėjams tektų atidėti, kaip sakoma, geresniems laikams.
Senas Lietuvos centralizuotos šilumos ūkio palikimas – gamtinėmis dujomis eksploatuojami katilai. Panevėžyje šiuo metu 68 proc. šilumos išgaunama būtent tokiu būdu.
Įrengus biokuru kūrenamą katilinę, nuo 2012 metų 11 proc. šilumos bus išgaunama kūrenant biokuru, o dujomis – 56 proc.
Skandinavijos šalių, kur vietinio biokuro naudojimas energijai gaminti sudaro beveik visą naudojamo kuro balansą, suprantama, nepavysime, tačiau tai vis bus žingsnis į priekį: juk dabar Lietuvoje vos penktadalis šilumos pagaminama naudojant biokurą.
Tikimasi, jog šilumos ūkyje pradėjus veikti biokuro katilinėms, pagaliau pavyks padaryti galą ir šilumos kainų pasiutpolkei. Nebeliks priežasčių aiškinti sąskaitų už šilumą šiurpinamiems vartotojams, esą energijos kainas „šokdina“ pasaulio rinkose svyruojantys naftos įkainiai, be to, beveik visas krašto šilumos ūkis yra pririštas prie vienintelio tiekėjo – Rusijos giganto „Gazprom“.
Mokės ir iš savo kišenės
„Panevėžio energija“ dar pernai rudenį pasirašė rangos sutartį su bendrove „Axis Industries“ katilinei Pušaloto gatvėje modernizuoti. Sutarties vertė – 18,65 mln. litų. Pusę lėšų – 9,5 mln. – skyrė ES iš Sanglaudos fondo. Likusią reikiamą projektui įgyvendinti sumą investuos patys energetikai.
Už tuos pinigus vietoj senojo garo katilo bus pastatyti du 16 MW bendros galios katilai, kūrenami biokuru: mediena, šiaudais, durpėmis. Atnaujinus katilinę, sumažės mazuto, gamtinių dujų poreikis, o kartu ir šilumos energijos gamybos savikaina bei išmetamų į aplinką teršalų kiekis.
Katilinės modernizavimas turėtų būti baigtas iki 2012 metų, o naujoji įranga išbandyta gruodžio mėnesį.
Išreiškė meilę iš išskaičiavimo
Vakar „Panevėžio energijos“ katilinėje vykdomus darbus apžiūrėjo meras Povilas Vadopolas. Miesto vadovas pasidžiaugė progresu ir išsakė viltį, kad šilumos ūkio modernizavimas panevėžiečiams padės sumažinti karšto vandens ir šilumos kainas.
Neapsieita ir be politikos. Simpatiją ir meilę Savivaldybės kontroliuojamai įmonei deklaravęs P. Vadopolas primygtinai prašė bendrovės direktoriaus Vytauto Šidlausko bent jau kol miestą valdys dabartinė valdančioji dauguma (socialdemokratai, tvarkiečiai, darbiečiai, liberalsąjūdiečiai bei nepriklausomas Tarybos narys Tadas Labutis), šilumos nebranginti.
Tačiau meras, girdamas miesto šilumininkus ir džiaugdamasis dabartinėmis šilumos bei karšto vandens kainomis Panevėžyje, kurios, anot P. Vadopolo, nėra pačios didžiausios, palyginti su kainomis kituose miestuose, kai ką pamiršo.
Prieš pat šilumos kainų padidinimą liepos 1 dieną ta pati valdančioji dauguma išplatino štai tokį pranešimą: „Panevėžio miesto savivaldybės tarybos valdančioji dauguma – socialdemokratų, LR liberalų sąjūdžio, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos, taip pat nepriklausomas Tarybos narys Tadas Labutis – reiškia nepritarimą bendrovės „Panevėžio energija“ valdybos sprendimui nuo šių metų liepos 1-osios padidinti šilumos ir karšto vandens kainas. Susitikus su bendrovės vadovais išsakyta pozicija nedidinti šilumos ir karšto vandens kainų, kol nebus išanalizuotos visos galimybės to nedaryti. Taip pat siūlyta iš anksto tinkamai paaiškinti gyventojams apie neišvengiamus kainų pokyčius. Buvo svarstytos galimybės ieškoti rezervų. Mus nemaloniai nustebino, kad bendrovės valdyba neatsižvelgė į mūsų siūlymus.
Valdančioji dauguma ketina kreipti ypatingą dėmesį į kainų didinimo pagrįstumą ne tik „Panevėžio energijos“ bendrovėje, bet ir kitose Savivaldybei pavaldžiose įmonėse.“
Būtų buvę blogiau?
Po liepos 1-osios šilumos ir karšto vandens kainos panevėžiečiams padidėjo 6,5 proc. Tokias jas patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tad už šilumos kilovatvalandę šį sezoną mokėsime 24,05 ct. Karšto vandens (tiekiant uždarąja vandens tiekimo sistema) kaina šoktelėjo iki 18,2 lito už kubinį metrą. Tiekiant vandenį atvirąja vandens tiekimo sistema, už kubinį metrą teks mokėti 21,08 lito.
Padidinę šilumos ir karšto vandens kainas šilumininkai aiškino, esą ji didėtų dar daugiau, jei „Panevėžio energija“ nekeistų kuro struktūros. O dabar mažinamas brangaus kuro – gamtinių dujų, skalūnų alyvos, mazuto naudojimas, nes didėja pigesnio kuro – medienos, šiaudų, malkų – dalis. Be to, priminta, jog „Panevėžio energija“ – regioninė šilumos gamybos ir tiekimo įmonė, tad šilumos kainoms teigiamos įtakos turės ir Rokiškio, Zarasų, Kėdainių bei kitų į jos veiklos zoną patenkančių rajonų katilinėse atliktos rekonstrukcijos.
