Renkantis banką paskolai imti reikėtų įvertinti ne tik palūkanų dydį, bet ir visus neretai paslėptus mokesčiu.
Laisvų pinigų turintys bankai nori juos pelningai „įdarbinti“, vienas iš taikinių – ūkininkai. Tačiau ne visada viskas vyksta taip, kaip bankai pažada. Patirties įgiję VL pakalbinti ūkininkai pasakoja neskubantys naudotis kurio nors vieno banko ar kredito įstaigos paslaugomis, o surenka informaciją ir apie kitų bankų teikiamas paslaugas, palygina sąlygas ir tik tada sėda prie stalo sudaryti sutarties.
Per anksti apsidžiaugė
Šį pavasarį SEB bankas paskelbė apie itin palankiomis sąlygomis teikiamus trumpalaikes paskolas tiesioginių išmokų už pasėlius laukiantiems ūkininkams. Šis bankas įkūrė net Žemės ūkio finansavimo skyrių, kuris tiesiogiai dirba su ūkininkais ir žemės ūkio bendrovėmis. Bankas teigė, kad šia finansavimo alternatyva gali pasinaudoti ir mažų, ir didelių ūkių savininkai, deklaruojantys pasėlius ir ūkio naudmenas pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) nustatytą tvarką.
Šiuo pasiūlymu susidomėjo Vaivadiškių kaime, Jonavos r., ūkininkaujantis Bronislovas Algimantas Rudzevičius. 29 ha žemės turintis ūkininkas šįmet tikisi gauti beveik 12 tūkst. Lt tiesioginių išmokų.
„Skubiai prisireikė apyvartinių lėšų iki naujo derliaus nuėmimo. Ėmiau dairytis, kuris bankas galėtų suteikti trumpalaikę paskolą. Ir štai prieš akis – SEB pasiūlymas, kuriame net pabrėžiama, kad trumpalaikes paskolas gali gauti visi be išimties ūkininkai“, – pasakojo A. Rudzevičius.
Jis apsidžiaugė sužinojęs, kad bankas paskolą gali suteikti per savaitę, palūkanos nedidelės, nereikia įkeisti materialiojo turto, nes garantas – NMA ūkininkui apskaičiuotos tiesioginės išmokos. Tačiau ne visada viskas vyksta taip, kaip žadama, arba kaip atrodo turėtų vykti. Vieną dieną B.Rudzevičius džiaugėsi, o kitą – jau liūdėjo.
Administravimo mokestis vienodas ir mažiems, ir dideliems
Ūkininkas sužinojo, kad paskolą gaus ir net nepasidomėjo, kiek tai kainuos.
„Labai nustebau, kai kitą dieną Jonavos skyriaus vadovė Sigita Židonienė man pasakė, kad už administravimą turėsiu sumokėti 700 Lt. Atseit yra toks operacijų mokestis. Skolinuosi 5 000 litų, o aptarnaus už 700 litų? Nepatikėjau, todėl paskambinau į Vilnių. Ten man pažadėjo mokestį sumažinti. Vėl apsidžiaugiau, tačiau dar po kelių dienų sužinojau, kad paskolos negausiu“, – pasakojo B.Rudzevičius.
SEB banko atstovas Arvydas Žilinskas šio atvejo nekomentavo, nes bankas neteikia duomenų apie konkrečius asmenis, tačiau priminė: „SEB bankas taiko standartinį kredito administravimo mokestį, kuris imamas už kredito suteikimą, kredito sutarties galiojimo termino pratęsimą, kredito sumos padidinimą. Jis yra nuo 0,4 iki 1,2 proc. kredito sumos (minimalus mokestis 400 Lt). Šis mokestis, nepriklausomai nuo kredito sumos, yra taikomas todėl, kad bankas ir didesnio, ir mažesnio kredito suteikimo atveju turi fiksuotas sąnaudas, patiriamas dėl to, kad reikia atlikti įvairius parengiamuosius veiksmus, pavyzdžiui, patikrinti įvairius registrus, atlikti kredito dokumentų analizę, parengti sutartį ir kt.“
Verta surinkti kuo daugiau informacijos
Pagal SEB banko pateiktus duomenis, šįmet bankas ūkininkams jau suteikė per 100 trumpalaikių paskolų. Paskolos suma svyruoja nuo 100 tūkst. iki 1 mln. Lt. Pasinaudojusieji šia paslauga vidutiniškai skolinosi po 230 tūkst. Lt. 2011-aisiais tokias paskolas gavo net 93 proc. į SEB banką besikreipusių ūkininkų.
Tačiau VL pakalbinti ūkininkai pasakojo neskubantys naudotis kurio nors vieno banko ar kredito įstaigos paslaugomis. Verta iš pradžių surinkti informaciją ir apie kitų bankų teikiamas paslaugas, palyginti visas sąlygas ir tik tada sėstis prie stalo sudaryti sutarties.
Ne vienas ūkininkas pataria naudotis kredito unijų paslaugomis. Tačiau be garantijų paskolos neteikia ir kredito unijos. Kai kuriais atvejais kredito unijos reikalauja surasti laiduotoją.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas ūkininkas Raimundas Jovarauskas pats dalyvauja Jurbarko kredito unijos veikloje, yra šios kredito unijos valdybos narys, todėl yra linkęs naudotis tik šia kooperatine ūkininkų finansavimo institucija. Tačiau ir jis neskuba, kai tenka pasirinkti, ar imti paskolą iš kredito įstaigos ar pasinaudoti žemės ūkio produkciją superkančių bendrovių parama.
„Kiekvienu atveju duomenys skirtingi, tačiau mano skaičiavimai rodo, kad neretai labiau apsimoka skolintis kredito įstaigoje, o ne susipančioti rankas pasirašius sutartį su, pavyzdžiui, grūdų supirkimo bendrove“, – sakė R.Jovarauskas.
Sprendimą reikia priimti blaivia galva
Raseinių rajone apie 200 melžiamų karvių ūkį valdantis Viktoras Ročka pats ūkininkauti pradėjo paėmęs paskolas.
„Pavojinga skolintis, bet kartais nelieka kitos išeities. Iš pradžių paskolą gavau iš pieną superkančios įmonės. Kaip sekasi? Pieno kainos mažos, todėl šįmet teko parduoti gabalą žemės – tik taip galėjau grąžinti paskolos dalį“, – pasakojo V.Ročka.
Pagal grafiką per artimiausius dvejus metus ūkininkas grąžins paskolą ir bankui, taip baigsis 14 metų trukusi „draugystė“. Grąžinti teko gerokai daugiau nei skolinosi.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis bankus, iš kurių ketinama skolintis, pataria rinktis ne tik pagal palūkanų dydį, bet įvertinti visus neretai paslėptus mokesčius: „Daugelis ūkininkų pasakys, kad ten, kur paskola siūloma pigiau, dažnai ją gauti yra sunkiau. Tačiau visiems tinkamo patarimo niekas neduos.“
Reikia spręsti pagal ūkio padėtį, galimybes atsiskaityti. Kiekvienas ūkininkas vertina skirtingus veiksnius. Vienam svarbu likti nepriklausomam, kad kuo mažiau įsipareigojimų tektų prisiimti derliaus supirkėjams, nors šios bendrovės paramą suteikia lanksčiau, nereikia daugybės dokumentų.
Taigi išvada tokia: kai skolintis būtina, patartina pasverti visus privalumus ir trūkumus, devynis kartus atmatuoti ir sprendimą priimti blaivia galva.
Albinas ČAPLIKAS
