• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Bankų atstovai, suskaičiavę, kad šiemet žemdirbiai dėl gausaus derliaus ir gerų kainų gaus papildomą milijardą litų, siūlosi jiems patarti, kaip efektyviau suvaldyti pinigų srautus. Ūkininkai sako, kad skaičiuojami jų uždirbti milijardai tėra muilo burbulas – esą jie turi daugiau skolų nei pelno. O patarimų jiems labiau reikėtų iš žemės ūkio srities mokslininkų, o ne bankininkų.

REKLAMA
REKLAMA

Atsargiai vertina norus padėti

Bankininkai, įvertinę geras grūdų ir rapsų kainas, skaičiuoja, kad šiemet prikūlus rekordinį derlių – apie 4 mln. tonų, arba maždaug 1 mln. tonų daugiau nei įprastai, į žemdirbių sąskaitas įplauks papildomas milijardas litų. DNB banko valdybos pirmininko ir prezidento pavaduotojas dr. Vygintas Bubnys prognozavo, kad šiuos pinigus žemdirbiai investuos į dirbamas žemes, telks ūkius. Dalis jų gali nubyrėti ir didmiesčių būstų rinkai.

REKLAMA

„Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktorius Sigitas Žutautas atkreipė dėmesį, kad, skaičiuodami rekordinio derliaus pajamas, ūkininkai turėtų pagalvoti ir apie investicijas, kurios leistų sumažinti veiklos svyravimų rizikas ne tokiais pelningais metais. Banko specialistai siūlosi padėti įvertinti realią finansinę ūkio padėtį ir duoti patarimų, kaip pagerinti efektyvumą, kokias investicijas tikslingiausia pasirinkti.

REKLAMA
REKLAMA

Ūkininkams džiugu, kad bankininkų žvilgsniai nukrypo į žemės ūkio sritį. Tačiau jie atsargiai vertina bankininkų norus padėti. „Per daugiau nei 20 metų Lietuvoje sukurti stiprūs ūkiai, turintys gerą infrastruktūrą. Jei ūkininkai moka uždirbti pinigus, mokės ir juos suskaičiuoti bei investuoti“, – įsitikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tie žemdirbiai, kurie geba gauti pelno, tikrai žino, kaip jį suvaldyti. O tie, kurie nežino, pelno neturi“, – LŪS lyderiui pritarė Biržų rajono ūkininkas Henrikas Bertulis. LŪS Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna nebūtų linkęs konsultuotis su bankais, kaip pagerinti savo ūkio veiklos efektyvumą. „Bankininkai ir ūkininkai yra skirtingose barikadų pusėse. Pirmieji turi savo interesų, o mes – savo“, – kategoriškai rėžė ūkininkas.

REKLAMA

Pralaužė ledus bankuose

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis prisimena, kad prieš šešerius septynerius metus bankams žemės ūkis atrodė rizikingiausia šaka.

„Anksčiau bankininkai į žemdirbį žiūrėjo kaip į vilką, – savo kailiu tai ne kartą patyręs sakė S.Stirna. – O štai dabar jau siūlosi į patarėjus.“

REKLAMA

J.Kraujelis sako, kad teko labai pasistengti, kol žemdirbiams buvo pralaužti ledai bankuose. „Rengiame jiems seminarus ir supažindiname su žemės ūkiu, kad nebijotų kredituoti. Vasarą aprodėme Voniškių bendrovę, kur fermose įdiegtos pažangios technologijos. Rodėme, kokias modernias technologijas taiko sodininkai, augalininkystės ūkiai. Yra tokių, kuriuose sunaudojamų trąšų, chemikalų kiekis laukuose apskaičiuojamas pagal kompiuterines programas, susietas su GPS (globaline padėties nustatymo sistema) palydovinėmis sistemomis“, – aiškino Žemės ūkio paskolų garantijų fondo analitikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak „Swedbank“ atstovo S.Žutauto, anksčiau žemės ūkio veikla buvo kaip pomėgis ar tėvų tradicijų tęsimas, o pastaruoju metu stabiliai augant šiam sektoriui negalima abejoti, kad tai – viena iš perspektyviausių ir sparčiausiai augančių verslo sričių Lietuvoje. Žemdirbiai atkerta, kad stambesniems ūkininkams ir bendrovėms žemės ūkio veikla niekada nebuvo pomėgis, tai – pagrindinis pragyvenimo šaltinis ir darbo vietos kaimo gyventojams. „Anksčiau bankininkams rūpėjo statybininkai. Kai jų bendrovės žlugo, atsisuko į žemdirbius, kurie bankrutuoti negali ir sąžiningai atsiskaito su bankais“, – pastebėjo S.Stirna.

REKLAMA

Daugiau skolų nei pelno

Ūkininkai sako, kad skaičiuojami jų uždirbti milijardai tėra muilo burbulas – esą jie turi daugiau skolų nei pelno. „Nepažįstu nė vieno, kuris nebūtų investavęs ir neturėtų paskolų. Šiemet ūkininkai bus laimingi, jei padengs senas paskolas. Tad galvoti, kur dėti pelną, neprireiks. Be to, reikėtų pastebėti, kad kalbos apie rekordinį derlių – taip pat išpūstas reikalas. Mūsų krašte derlingumas tebuvo vidutinis“, – pareiškė H.Bertulis.

REKLAMA

Anot S.Stirnos, per visą nepriklausomybės laikotarpį žemdirbiai dabar labiausiai prasiskolinę, nes daug investavo ir ėmė paskolas. Taip pernai teigė ir LŽŪBA. J.Kraujelio skaičiavimais, žemės ūkio bendrovių įsipareigojimai paskolas teikiančioms įstaigoms – 800 litų hektarui, panašios skolos ir išteklių tiekėjams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skaičiuojant uždirbtas šiųmetes pajamas, grūdų augintojai siūlo nepamiršti įvertinti gamybos išlaidų. Statistikos departamento duomenimis, pernai vidutinė žemės ūkio produktų supirkimo kaina, palyginti su 2005 m., išaugo 47 proc., o žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidos vidutiniškai padidėjo 46,4 proc.

REKLAMA

„Augalininkystės srityje išlaidos buvo dar didesnės: palyginti su 2005 m., mineralinės trąšos pabrango 94 proc., naftos produktai – 55 proc., elektros energija – 53 proc. Taigi atėmus augančias gamybos sąnaudas iš tų milijardų nedaug belieka“, – aiškino LŽŪBA prezidentas.

Išankstinis sandoris įstūmė į skolas

„Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktorius teigė, kad ūkininkams kartais dar trūksta žinių apie verslo planavimo procesus, įprastus kitose verslo srityse. Paprastai ūkiai samdo apskaitos specialistus einamiesiems pinigų srautams valdyti, tačiau strateginio žvilgsnio į ūkio veiklą ir jo plėtros kryptis dažnai dar esą pristinga.

REKLAMA

„Dažnai ūkininkai ateina prašyti paskolos, kai reikia mokėti už trąšas, sėklas ar kt. Situacija tampa įtempta: paskolos reikia greitai, nes darbai nelaukia. Siūlome kreiptis anksčiau, tada galima būtų lengviau įvertinti situaciją“, – planuoti veiklą žemdirbius ragino S.Žutautas.

Žemės ūkio veiklos rizikoms mažinti bankininkai siūlo naudotis išvestiniais finansiniais instrumentais – ateities sandoriais. Bankų atstovai siūlosi patarti, kam naudinga būtų pritaikyti šiuos finansinius sprendimus. „Žemdirbiai, kurie nori ramiai gyventi ir planuoti pajamas, galėtų sudaryti ateities sandorius – iš anksto parduoti būsimą derlių. Tai galėtų būti naudinga ir mažesniems ūkiams“, – teigė S.Žutautas.

REKLAMA
REKLAMA

Ūkininkai nevienareikšmiškai vertina ateities sandorius grūdų prekyboje, nes tai – rizikingas dalykas. „Žemės ūkio verslas – po atviru dangumi, todėl nei augintojai, nei pirkėjai, nei bankininkai negali numatyti nei derlių, nei kainų. Kuo daugiau skaičiuoji, tuo labiau pralaimi“, – sakė savo patirtimi besiremiantis H.Bertulis.

Prieš dvejus metus nemažai javų augintojų, sudariusių išankstines sutartis, pateko į bėdą. Vieni skundėsi, kad įsipareigojimų įvykdyti negalėjo dėl iššalusių pasėlių, kiti susiviliojo gerokai didesnėmis kainomis, nei buvo nurodytos išankstinėse sutartyse.

Ir šiemet išankstiniai sandoriai nepradžiugino grūdų augintojų. Pavasarį kviečių toną parduoti įsipareigojo po maždaug 700 litų, o dabar kaina pakilo daugiau nei 100 litų. „Dalį grūdų galima būtų parduoti pagal išankstinius sandorius, tačiau per daug rizikuoti neverta. Vienas kolega skundžiasi, kad, prieš trejus metus neįvykdžius išankstinių įsipareigojimų, skola nuo 100 tūkst. litų pakilo iki 400 tūkst. litų“, – dėstė S.Stirna. J.Talmanto manymu, išankstiniams sandoriams galėtų ryžtis tie ūkiai, kuriems trūksta apyvartinių lėšų. Tokiu atveju reikia labai atsakingai įvertinti derlingumą.

REKLAMA

Konsultantai piktina žemdirbius

J.Kraujelis sutinka, kad bendrovės šiemet skaičiuos didesnį ar mažesnį pelną, ir ragina jas taupyti lėšas. Anot jo, tokie metai nedažnai pasitaiko, todėl reikia pasidėti juodai dienai. Pasaulyje prikulta mažiau grūdų, todėl pakilo jų kainos. Jei derliai visur gerai užderės, 800 litų už toną niekas nesiūlys.

„Kur dėti pinigus, kai infliacija didesnė už indėlių palūkanų normas? Ką šiuo atveju patartų bankininkai?“ – retoriškai klausė LŽŪBA vadovas. J.Kraujelis pastebėjo, kad dabar žemdirbiams besisiūlančių konsultantų – labai daug. „Ypač daug patarėjų augalininkystės srityje. Neretai žemdirbiai net piktinasi, kad negauna objektyvių mokslo žinių. O gyvulių augintojams konsultantų, kurie patartų, kokias fermas statyti, kokias technologijas taikyti, labai stinga. Čia bankininkai mums nepadės“, – teigė LŽŪBA prezidentas.

Keičiasi konsultacijų turinys

Gintas Saulius Cironka, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas

Per 20 metų esame sukaupę daug bendradarbiavimo su žemdirbiais patirties. Teikiame žemės ūkio gamybos technologines, ekonomines ir buhalterinės apskaitos paslaugas. Anksčiau mūsų klientus daugiau tekdavo konsultuoti technologiniais klausimais – kaip pasėti, nupjauti, susireguliuoti techniką, subalansuoti šėrimą, modernizuoti pastatus ir kt., o pastaruoju metu juos domina strateginiai dalykai – ūkio plėtros modeliai, investavimo perspektyvos, būsimo europinės paramos laikotarpio galimybės, reikalavimai ir kt. Mūsų specialistai ūkį mato kompleksiškai – tai labai svarbu, nes žemės ūkis yra specifinė verslo rūšis. Išmanydami žemės ūkio gamybos technologinius dalykus, jie efektyviau pataria ekonomikos, finansų klausimais. Be to, mūsų tarnybos konsultantai teikia kompleksinę ūkio vertinimo paslaugą – įvertina, ar ūkis atitinka jiems keliamus įvairius europinius ir šalies reikalavimus. Neįgyvendinus jų, žemdirbiai gali sulaukti mažesnių išmokų. Naujas galimybes ūkiams suteiks šiemet mūsų tarnybos pristatyta nauja kompiuterinė ūkio valdymo programa, kuri tarsi sujungia augalininkystę, gyvulininkystę, ekonomiką ir apskaitą. Įdiegti 22 ekonominio vertinimo rodikliai leidžia savininkui įvertinti ūkio rezultatus.

Vida TAVORIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų