Ketvirtadienį naują mokestį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko valdybos (LB) pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak G. Skaistės, iš bankų paimti pinigai bus skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui.
Ji pastebėjo, kad mūsų šalyje išaugo bankų likvidumas, kuris siekia 11 mlrd. eurų, taip pat gyventojų ir verslo indėliai.
Kita vertus, dėl infliacijos Europos Centriniam Bankui padidinus bazines palūkanų normas, centriniuose bankuose laikantys indėlius komerciniai bankai iš to gauna daugiau pajamų.
Finansų ministrės teigimu, bankai taip pat daugiau uždirba iš palūkanų, kurias moka paskolas turintys gyventojai ir verslas.
Nauju mokesčiu siūloma terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą bankų ir kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamoms, daugiau kaip 50 proc. viršijančiam keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Siūlomu įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m.
Naują mokestį planuojama taikyti kredito įstaigų pajamoms iš palūkanų. Jis būtų mokamas 2 metus. Iš viso prognozuojama surinkti 510 mln. eurų.
Už šias lėšas būtų finansuojama automobilių, geležinkelių, oro uostų ir jūros uosto infrastruktūra. Tiesiogiai gyventojams ir verslams, kurie ir sumokės daugiau palūkanų, pinigų iš naujo mokesčiai tiesiogiai nebus skirta.
„Stebint netradicinius bankų pelnų augimus – siūlome į netikėtą bankų rezultato prieaugio dalį nukreiptą laikinojo solidarumo įnašą skirti valstybės krašto apsaugos gynybos ir saugumo sustiprinimui.
Siekiame, kad netikėtos pajamos viename sektoriuje būtų nukreiptos tiems tikslams, kurie taip pat laikinai ženkliai išaugo dėl geopolitinės situacijos – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams, užtikrinsiantiems Lietuvos pajėgumus priimti sąjungininkus, praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti naują infrastruktūrą“, – pažymėjo G. Skaistė.
Pasak jos, naujas mokestis siūlomas tik bankams, o ne kitiems sektoriams (pvz., energetikos naftos perdirbimo), kurie taip pat galėjo išlošti dėl karo ir išaugusių kainų, kadangi jiems bus taikomos Europos Sąjungos priimtos priemonės.
Bus taikomas tik kelioms finansų institucijoms
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus tikino, kad dabartinės aplinkybės yra netikėtos, neeilinės ir sukelia nenumatytas pasekmes. O naujas mokestis esą palies keletą įstaigų. Kokios jos, pirmininkas neįvardijo.
Pasak jo, perteklinis likvidumas Lietuvoje susidarė dėl priemonių, kurios buvo skirti neigiamoms pandemijos pasekmėms sumažinti, o infliacija išaugo dėl Rusijos karo Ukrainoje.
„Svarbu, kad solidarumo įnašas nukreiptas tik į netikėtą ir reikšmingą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį ir yra laikinas, nekeliantis neigiamų padarinių finansų sistemai, jos stabilumui, konkurencinei aplinkai ir nekuriantis netinkamų paskatų.
Dabartinis Finansų ministerijos teikiamas solidarumo įnašo modelis atliepia šiuos aspektus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus.
Jis negalėjo pasakyti, kiek pinigų Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos gavo už tai, kad indėlius laiko centriniuose bankuose.
Planuoja milijardinį pelną
G. Skaistė ir G. Šimkus vasarį pranešė, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie milijardą eurų – apie 2,5–3 kartus daugiau nei įprastai, todėl gali būti svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, solidarumo įnašu, papildomas valstybės pajamas skiriant krašto apsaugai.
Finansų ministrės teigimu, dėl karo Ukrainoje, atsako į jį, pandemijos ir kitų priežasčių augantys bankų pelnai gali būti netikėti ir patiems bankams – tokie pelnai nepriklauso nuo jų priimtų verslo sprendimų, o labiausiai – nuo Europos Centrinio Banko didinamų bazinių palūkanų normų.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė yra sakiusi, kad siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas. Ji teigiamai vertina ir Finansų ministerijos siūlymą iš solidarumo įnašo gautas lėšas panaudoti valstybės tikslams, pavyzdžiui, gynybai.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau sakė, kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti, nes įvairūs geopolitiniai bei makroekonominiai veiksniai gali paveikti konkrečias ekonomikos sritis.
Socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė yra įregistravę Pelno mokesčio įstatymo pataisą – dabartinį papildomą 5 proc. pelno mokestį bankams ir kredito įstaigoms, kai jų pelnas viršija 2 mln. eurų, jie siūlo padidinti iki 15 procentų. Tokiu būdu bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas ir 5 proc. papildomas) padidėtų iki 30 procentų.
Visi Lietuvoje veikiantys bankai per devynis praėjusių metų mėnesius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 metais tuo pat laiku.
