Ministrės teigimu, dėl karo Ukrainoje, atsako į jį, pandemijos ir kitų priežasčių galintys susidaryti pelnai gali būti netikėti ir patiems bankams, nes tokie pelnai nepriklauso nuo jų priimtų verslo sprendimų.
„Dėl to stebime situaciją, jei nebus pokyčių, vertinsime galimybę šiuos disbalansus bankų pajamose išspręsti fiskalinėmis priemonėmis. Pavyzdžių jau yra ir kitose šalyse, manau, svarstysime ir vertinsime galimybes tam tikro europinio solidarumo įnašo analogo bankų sektoriuje. Jei tokia priemonė būtų įvertinta kaip tikslinė, jei atsirastų, turėtų būti terminuota tol, kol egzistuoja išskirtinės aplinkybės“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Skaistė.
Pasak jos, šis sprendimas būtų derinamas su Lietuvos banku, kad jis neturėtų neigiamos įtakos bankų veiklai ir finansiniam stabilumui.
G. Skaistės teigimu, papildomos valstybės biudžeto pajamos iš neplanuotų bankų pelnų galėtų būti skiriamos krašto apsaugos stiprinimui.
„Kadangi situacija susidarė dėl karo invazijos, valstybė taip pat turi papildomų neplanuotų ir terminuotų papildomų išlaidų šioje srityje, išlaidos krašto apsaugai, investicijoms į gynybą, pasirengimą sąjungininkų brigados priėmimui“, – teigė ministrė.
