Tikimasi sąžiningų bankrotų
Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims. Nustačius, kad bankrutuojantis asmuo veikė nesąžiningai, pradėtas fizinio asmens bankroto procesas bus nutrauktas, o pasinaudoti šia įstatymo teikiama galimybe jam bus uždrausta 10 metų.
„Svarstant įstatymo nuostatas, viešojoje erdvėje labiausiai akcentuojama jo nauda skolininkams. – „Valstiečių laikraščiui“ sakė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. – Vis dėlto svarbiausias iššūkis, kuris laukia šio įstatymo įgyvendintojų, – neleisti juo naudotis nesąžiningiems skolininkams.“ Jos teigimu, įstatymo tikslas – padėti atkurti mokumą tų asmenų, kurie neturi jokios galimybės įvykdyti skolinių įsipareigojimų. „Tai modernios visuomenės požymis, kai nenusigręžiama nuo žmogaus, patekusio į bėdą“, – sakė ji.
Fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti ir jo mokumui atkurti turės būti parengtas planas, kurio įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė nei 5 metai. Planui turės pritarti kreditorių susirinkimas, o jį patvirtinti – bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Baigus fizinio asmens bankroto procesą plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi.
Bankrutuojančio asmens turtu ir gaunamomis lėšomis pagal įstatyme ir plane nustatytą tvarką disponuos teismo paskirtas bankroto administratorius. Nuo bankroto proceso pradžios iki pabaigos bankrutuojantis asmuo visus grynuosius pinigus laikys asmeninėje sąskaitoje ir pagal plane nustatytą tvarką kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirtas lėšas perves į bankroto administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą. Bankroto administratorius, kurio kandidatūrą galės pasirinkti bankrutuojantis asmuo, organizuos visas procedūras, plano įgyvendinimą, įskaitant ir asmens turto pardavimą.
Įstatymas pavėluotas
Ekonomistai pripažįsta, kad galimybė leisti bankrutuoti fiziniams asmenims egzistuoja visose civilizuotose valstybėse, tad ji turi būti ir Lietuvoje. „Tačiau šis įstatymas pavėluotas, nes jau nebespėta atlikti svarbaus rinkos reguliatoriaus vaidmens – didžioji krizės banga praėjo“, – sakė V.Klyvienė. Ji nesiėmė prognozuoti, kiek dėl šios papildomos rizikos Lietuvoje pabrangs kreditai, tačiau kad tai įvyks, ji teigė neabejojanti. „Galimybė bankrutuoti didina paskolų išdavimo riziką ir didins kredito įstaigų atsargumą, – sakė ji. – Tai neišvengiamai atsispindės augančiose paskolų palūkanose, todėl kaip niekada svarbi tampa vartotojų atsakomybė ir nuosaikūs finansiniai sprendimai.“
V.Klyvienės teigimu, šiandien rinkoje paskolų portfelio kokybė kur kas geresnė nei po didžiojo ekonominio burbulo sprogimo, taigi vargu ar bankai sulauks milžiniškos fizinių asmenų bankrotų bylų bangos. Tačiau, pasak jos, baimimasi, kad atsiradus įstatymui formuojasi žalinga praktika skolintis ir negrąžinti. „Bankų sektoriuje yra tam tikro nejaukumo“, – pripažino ji.
Bankrutuoja užsienyje
Europos Tarybos reglamente įtvirtinta galimybė ES piliečiams ir įmonėms bankrutuoti bet kurioje ES šalyje ir užtikrina tokio sprendimo įsigaliojimą visoje ES jurisdikcijoje, išskyrus Daniją. „Išanalizavus ES šalių fizinio asmens bankroto įstatymus, galima argumentuotai teigti, kad viena iš palankiausių valstybių asmens bankroto procesui įgyvendinti yra Didžioji Britanija“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė UAB „Verslo konsultantai“ plėtros vadovė Vilija Mogenytė. Jos teigimu, Lietuva Fizinių asmenų bankroto įstatymą priėmė viena iš paskutiniųjų ES, tačiau sąlygos bankrutuoti mūsų šalyje yra palyginti sunkios. „Galiu pasakyti taip, kad pagal bankroto trukmę, procedūras, bendravimo su kreditoriais modelį bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje yra nepalyginamai palankiau“, – sakė V.Mogenytė.
Didžiojoje Britanijoje fizinis asmuo gali bankrutuoti tada, jei jo skolinis įsipareigojimas viršija 750 svarų (maždaug 3 000 Lt). ES pilietis turi teisę bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje, jei ši šalis yra jo „pagrindinių interesų centras“, t. y. jis privalo ten gyventi bei dirbti didžiąją paskutinių 6 mėnesių iki bankroto procedūros pradžios dalį. Pagal galiojančius Didžiosios Britanijos įstatymus per vienus metus nuo bankroto paskelbimo asmuo yra automatiškai atleidžiamas nuo visų prievolių bei finansinių įsipareigojimų.
Anglijoje ir Velse 2009 m. bankrotas buvo paskelbtas 74 tūkst. fizinių asmenų. 85 proc. iš jų buvo vartojamųjų paskolų naudotojai. Finansinės reabilitacijos įstatymai Anglijoje formavosi šimtmečiais, gal todėl šiuo metu Anglijoje suformuota sistema, kuri yra viena iš humaniškiausių Europoje, kai skolos nurašomos. „Susidomėjimas galimybe bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje yra milžiniškas, – sakė V.Mogenytė. – Nesuspėjame konsultuoti visų besidominčiųjų, todėl nuo šio mėnesio pradėjome organizuoti seminarus.“
Suma per maža
V.Klyvienė taip pat pabrėžė, kad finansų ekspertai ir teisininkai laikosi nuomonės, jog 25 tūkst. Lt skolos riba yra maža ir „lyg skatinanti negrąžinti“. „Dar neaišku, kaip šį reiškinį vertins Lietuvos teismai ir ar bus sutrukdyta piktnaudžiauti“, – sakė ji. „Ši riba tikrai yra per maža, kad sudėtingas bankroto procesas, galintis trukti iki penkerių metų, žmogui apsimokėtų. Taigi, tikėtina, kad santykinai nedidelių skolų slegiami žmonės bandys jų atsikratyti ne bankroto, o paprastesniu būdu – padengdami uždelstus įsipareigojimus“, – sakė kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.
Šio kreditų biuro duomenimis, vyrams tenka beveik 69 proc. uždelstų skolų, kurios siekia 25 tūkst. Lt ir daugiau, o moterims – 31 proc. Iš viso minėto dydžio įsiskolinimus yra uždelsę padengti daugiau nei 8 700 vyrų ir 4 000 moterų. Asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt duomenys rodo, kad įstatymo kriterijų atitinkančių fizinių asmenų kovo 1 d. yra daugiau nei 12 790. Iš Lietuvos gyventojų, kurių pradelsti įsipareigojimai yra 25 tūkst. Lt ar daugiau, per 3 560 turi verslo sąsajų – yra esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybos nariai arba direktoriai.
