Rašoma, kad dabartinė situacija Lietuvos finansų sektoriuje rodo stabilaus augimo vidutiniu laikotarpiu tendencijas. „Lietuvoje net 85 proc. bankų turto priklauso skandinaviško kapitalo bankams, didžiausi kurių – „Swedbank“ ir SEB turi atsiriekę net 54 proc. šio pyrago“, – thebanker.com pasakojo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
Kaip ir visam pasauliui, 2008 metai Lietuvai buvo kupini išbandymų – lengva ranka paskolas būstui ir NT vystymo projektams dalinę bankai patyrę nuostolių užsuko kredito čiaupus. „Rinka buvo patekusi į užburtą lengvų paskolų ratą, kurios išpūtė turto kainas ir dar labiau paskatino skolinimą vystytojams“, – aiškino LBA vadovas.
Atsigavimas po krizės
Lietuvos banko duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį, Lietuvos bankų turtas sudarė 98,2 mlrd. litų – maždaug 2 proc. mažiau nei praėjusiais metais, kuomet bankai valdė 100,1 mlrd. litų. Thebanker.com priduria, kad dabartiniai rodikliai dar nesiekia ikikrizinio lygio, kuomet Lietuvoje veikiančioms finansų institucijoms priklausė 102,8 mlrd. litų turto.
Pastebima, kad skolinimasis vietinėje rinkoje 2005-2007 laikotarpiu vidutiniškai augęs 43 proc. kasmet, 2008 metais siekė vos 17 proc., 2009 ir 2010 metais atitinkamai traukėsi 7,1 ir 3,7 procento.
Nepadengti įsiskolinimai 2008 metais siekė 73,8 mlrd. lito ir iki šių metų rugpjūčio nukrito iki 64 mlrd. litų, rašo thebanker.com. Priduriama, kad paskolos, suteiktos ne finansų institucijoms ir namų ūkiams sudaro maždaug 40 proc. viso įsiskolinimo.
Po minimalaus pokrizinio atsigavimo 2011 ir 2012 metais, Lietuvos ekonomikos atsigavimas buvo vienas spartesnių visoje Europoje.
„Panašu, kad po labai sunkių metų bankai pagaliau atsigauna, - kalbėjo S. Kropas. – Pelningumas yra pakankamai geras, gaunama apie 10 – 15 proc. kapitalo grąža“.
Pasak jo, bankai pamažu vėl įgauna pasitikėjimą tarp piliečių, grįžta stabilumas rinkoje.
Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, ne tik Lietuvos, bet ir apskritai visų Baltijos šalių ekonominis atsigavimas pradėtas vertinti ne kaip neigiamas, o stabilus. Vienas didesnių iššūkių vis dar išlieka įgyti pelningumą nuo lėtai augančios paskolų paklausos, be to dar nėra įgytas prieškrizinis pasitikėjimo rinka ir bankais lygis.
Bankų žlugimai
Lietuvoje 2011 metais bankrutavo bankas „Snoras“. Rimtesnių pasekmių buvo išvengta, kadangi beveik visi indėlininkai buvo apdrausti. 2013 metų vasario mėnesį „Ūkio bankas“ taip pat neišvengė žlugimo. Tačiau priežastys buvo kitokios – pastarojo banko pagrindinės problemos kilo dėl jo valdymo ir paskolų profilio.
Šių metų vasario mėnesį atlikto inspektavimo ataskaitoje nurodyta maždaug 800 mln. litų suformuotų papildomų atidėjimų, tai reiškia, kad apie banko veiklos tęstinumą jau būtų buvę sunku ir kalbėti.
Dėl atlaidžiai vykdomos „Ūkio banko” veiklos didžiausia atsakomybė krito ant pagrindinio akcininko – Vladimiro Romanovo pečių. Vėliau beveik visiems indėliams, tai yra 99,7 proc. buvo taikoma 100 tūkst. eurų garantija, o 2,7 mlrd. litų buvo perduota „Šiaulių bankui”, kuris šiuo metu užima penktą, pagal didumą, vietą rinkoje.
Lietuvos banko Priežiūros departamento direktorius Vytautas Valvonis teigė, kad ne tik Lietuvoje finansų krizė kėlė rimtų iššūkių.
„Nauji iššūkiai reikalavo griežtesnio banko veiklos reguliavimo, – teigė V. Valvonis. – Vis dėlto, šių dviejų bankų problemos, kaip minėta, nėra susijusios su griežtesniu bankų veiklos reguliavimu“.
Vis dėlto „Ūkio“ ir „Snoro“ banko skandalai lėmė didesnį nepasitikėjimą vietos skolininkais.
Remiantis Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, Lietuvai 2013 ir 2014 metais prognozuojamas 3,4 proc. augimas. Pagrindiniai augimo variklai – eksporto apimčių didėjimas ir žemės ūkis.
