Dėl 52 proc. mažesnio nei įprasta vandens lygio Dauguvos upėje Latvijos elektrinės iš viso pagamino 573 GWh elektros energijos – 6 proc. mažiau nei kovą, tačiau 8 proc. daugiau nei praeitų metų balandį. Prognozuojama, kad likusiais metų mėnesiais vandens lygis išliks toks pat ir 2015-ieji bus antri sausi metai iš eilės. Lietuvoje ir Estijoje pagamintos elektros energijos kiekis sumažėjo atitinkamai 3 ir 8 proc., lyginant su ankstesniu mėnesiu.
„Dėl ilguoju laikotarpiu išaugusios hidroenergijos gamybos Latvija antrą mėnesį iš eilės pagamino beveik visą suvartojamą elektros energijos kiekį – 99 proc. Tuo tarpu kitose Baltijos regiono šalyse pokyčius lėmė bendras suvartojamos elektros kiekio sumažėjimas, kuris turėjo įtakos ir bendram šalių importuojamos elektros kiekiui – jis nukrito iki žemiausio lygio nuo praeitų metų spalio ir siekė 516 GWh, tai – 10 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį. Visgi pigesnės suomiškos elektros importas vis dar augo“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ valdybos narys.
Iš viso balandį Baltijos šalys pagamino 74 proc. visos reikiamos elektros energijos. Daugiausiai elektros importavo Lietuva – 69 proc., Latvija – 1 proc. o Estija pagamino 2 proc. daugiau elektros nei suvartojo. Tuo tarpu bendras suvartotos elektros kiekis regione balandį buvo 7 proc. mažesnis nei kovą. Latvijoje ir Estijoje elektros buvo suvartota 8 proc. mažiau, o Lietuvoje šis rodiklis nukrito 5 proc.
Pasak G. Junghans, balandį „Estlink“ jungtis pirmą kartą nuo jos veiklos pradžios visą mėnesį veikė visu pajėgumu – 1000 MW. Tai leido dar labiau padidinti elektros energijos tiekimo apimtis iš Suomijos į Estiją. Nors kovą importuotos elektros energijos kiekis iš Suomijos buvo istoriškai didžiausias, balandį šis rodiklis augo dar 2,5 proc. ir siekė 462 GWh. Gegužės pradžioje jungtis netikėtai sugedo, todėl pajėgumas beveik visam mėnesiui nukrito iki vos 342 MW.
