Avių augintojai sako, kad avys galėtų užimti nuolat mažėjančių karvių bandų vietą, nes aviena labai paklausi Europoje. Tačiau augintojams reikalinga didesnė valstybės parama, nes kontraktus užsieniečiai linkę pasirašyti su didelių avių bandų savininkais.
Pasak avių augintojų, jų šalyje yra apie 3,5 tūkst., visi jie laiko vos 60–70 tūkst. avių. O dideles bandas, po 1,5–2 tūkst. avių augina vos šeši ūkininkai. Jeigu avininkystės ūkiai būtų stambesni, jiems būtų lengviau išgyventi.
Avienos paklausa, bent didmiesčiuose, jau padidėjusi, nors kilogramas šios mėsos turguje kainuoja nuo 18 Lt iki 40 Lt, sostinės parduotuvėse – iki 60 Lt. Verslininkai sako, kad pastaruoju metu pradėta supirkti ne tik mėsa, bet vilna bei avikailiai. Tačiau norint plėtoti avininkystę, reikalinga didesnė parama.
„Kad būtų finansuojamas veislinių avių įsigijimas tiek iš užsienio, tiek iš veislynų. Rinka Europoje labai plati, bet reikia didelio avių skaičiaus. Jei turėtume pusę milijono, milijoną, tada būtų galima daryti kontraktus ir vežti į Europos šalis“, – sako UAB „Šeduvos avininkystė“ direktorius Juozapas Mikutis.
Bandai padidinti reikia laiko, nes viena avis per metus atsiveda vieną–du ėriukus. Veislinis avinas kainuoja iki 10 tūkst. litų, avis – iki 7 tūkst. Šiuo metu avių augintojams yra skiriama kelių rūšių parama, tačiau ūkininkai sako pastebėję, kad ji neskatina laikyti daugiau avių. Kuo jų daugiau, tuo mažesnė parama.
„Parama avių augintojams pakankamai nesena. Pagal Europos reglamentą išsiderėtos tiesioginės išmokos už mėsines avis, išmokos dydis priklauso nuo ūkio dydžio“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyr. specialistas Gediminas Vagonis.
Mūsų šalyje šiuo metu be Lietuvos juodagalvių ir vietinių šiurkčiavilnių auginamos dar 29 veislių avys, tarp jų ir tokios retos kaip pieninės ar Koburgo lapinės.
Lidija JANKAUSKIENĖ
