Kaip teigė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas, naujoji nuostata, pagal kurią draudimo bendrovės turės padengti iki 5 mln. eurų dydžio neturtinę žalą, mūsų šalyje privalėjo įsigalioti, nes ją numato ES priimtos direktyvos.
„Iki lapkričio 1 d. neturtinei žalai kompensuoti galėjo būti skirti 5000 eurų iš 5 mln. eurų limito, apimančio visą žalos asmeniui kompensavimą. Kitaip tariant, jeigu teismas asmeniui priteisdavo 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, tai draudimo bendrovė sumokėdavo 5 tūkst., o likusią dalį turėjo kompensuoti pats kaltininkas.
Taigi, naujoji tvarka paprastiems klientams geresnė. Juk, maža kas, gal kartais kaltininkas galėjo neturėti iš ko susimokėti“, – pabrėžė A. Križinauskas.
Jis pridūrė, kad atsakyti, ar visa tai turės įtakos draudimo kainų augimui, nėra paprasta.
Pašnekovo teigimu, pirmaisiais naujovės įsigaliojimo metais draudimui brangti nėra jokių rimtų priežasčių.
„Bet niekas nežino kas dėsis antraisiais metais. Visa situacija priklausys nuo teismų praktikos. Jeigu ji išliks tokia pati, kaip ir šiandien, tuomet jokių esminių pokyčių kainodaroje neturėtų įvykti. Bet užsienio patirtis rodo, kad po šių pokyčių neturtinės žalos išmokos gali išaugti kartais. Aišku, taip nebus, bet jeigu teismai, pavyzdžiui, užsimanytų kiekvienam nukentėjusiajam po milijoną padalinti, natūralu, už viską reiktų susimokėti. Pinigai iš dangaus nekrenta“, – aiškino transporto priemonių draudikų biuro vadovas.
Jis pastebi, kad kaimyninėje Latvijoje išmokos už neturtinę žalą išaugo net 4-5 sykius, smarkiai jis kilo ir Slovakijoje, kitose rytinėse ES šalyse narėse. Jose šiek tiek brango ir draudimo įmokos, tiesa, pasakyti kokią brangimo dalį lėmė būtent dosnesnės neturtinės žalos išmokos, yra sunku, tvirtino A. Križinauskas.
Apie brangimą neprasitaria
Tai, ar tūkstančiu kartų pakelta neturtinė žalos iš vairuotojų atlyginimo riba, reikš didesnes išlaidas automobilių turėtojams, kol kas vengia ir pačios draudimo bendrovės. Tiek „ERGO“, tiek „BTA draudimo“ atstovai šia tema komentuoti atsisakė argumentuodami tai galimu konkurencijos įstatymo pažeidimu.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad Lietuva privalo vykdyti ES direktyvą ir Europos Teisingumo Teismo sprendimą, kurie numato vienodas sąlygas visose ES valstybėse“, – lakoniškai apie naujovę atsiliepė „BTA draudimo“ Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Boris Jonas Kuzmas.
Savo ruožtu „ERGO Lietuvoje“ Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pasikeitimą pavadino teigiamu ir naudingu vairuotojams.
„Buvo būtina kilstelėti išmokų už neturtinę žalą „lubas“ ir taip išspręsti problemą, kai apsidraudęs vairuotojas po eismo įvykio vis tiek priverstas papildomai susimokėti iš savo lėšų, o dėl to kartais dar labiau kenčia ir nukentėjusysis“, – pastebi R. Pocius.
Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, šiuo metu vidutinė neturtinės žalos išmoka šalyje siekia apie 1500 eurų. Vien tik 2017 m., ji buvo skirta kiek mažiau nei 2000 nukentėjusiųjų, tačiau teoriškai į žalos atlyginimą kasmet gali pretenduoti apie 3000 žmonių – būtent tiek asmenų kiekvienais metais yra sužeidžiama arba žūsta šalies keliuose.
Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas pastarąjį sykį ženkliai brango 2017 m. pirmoje pusėje. Tuo metu jo kainos vidutiniškai šoktelėjo beveik ketvirtadaliu.