Žvelgiant į Lietuvos renovacijos žemėlapio duomenis, šiuo metu Akmenės r. sav. renovuotų namų dalis siekia 17,4 proc. (skaičiuojant pagal kitas programas atnaujintus daugiabučius, procentinė dalis dar didesnė), tuo tarpu Plungės r. sav. – 13,6 proc. Galima atkreipti dėmesį, kad prastos būklės daugiabučių, kurios ketinama renovuoti, abejose savivaldybėse skaičius panašus: Plungės r. sav. – 404, o Akmenės r. sav. – 340 daugiabučių namų.
Svarbiausia – aplinkiniai pavyzdžiai
Jungtis prie daugiabučių renovacijos gyventojus dažniausiai paskatina noras sumažinti išlaidas būsto šildymui, taip pat renovuojamiems namams skiriama 30 proc. valstybės parama, padengianti dalį reikiamų investicijų, ir sėkmingos kitų gyventojų patirtys, kurios atspindi renovacijos galimybes ir naudą.
Plungėje daugiabučių namų atnaujinimą administruojančios įmonės direktoriaus Audriaus Šapalo manymu, kaimynystėje, tame pačiame kvartale ar mieste renovuoti daugiabučiai – geriausias renovacijos pavyzdys žmonėms.
„Kokybiškai renovuotas namas yra geriausia reklama aplinkiniams, svarstantiems apie savo namo atnaujinimą. Tuo įsitikinome ir Plungės r. savivaldybėje, kai dar 2005 m. iniciatyvaus daugiabučio bendrijos pirmininko dėka buvo renovuotas pirmas daugiabutis mūsų savivaldybėje ir vienas pirmųjų Lietuvoje. Vėliau, 2013 m. prasidėjusi programa, davė postūmį didžiajai daugiabučių renovacijos bangai Lietuvoje. Reikia pripažinti, atsiradusi aiški sistema renovacijos projektų vykdymą padarė žymiai efektyvesniu, o tai turėjo įtaką ir gyventojų apsisprendimui“, – kalba A. Šapalas.
Reikalingas bendradarbiavimas
Daugiabučių modernizacija yra platus, daug pusių – gyventojus, daugiabučių bendrijos pirmininkus, savivaldybę ir rangovus – apimantis procesas, kurio sklandžiai eigai būtinas glaudus visų bendradarbiavimas.
„Geriausius renovacijos rezultatus užtikrina bendras visų darbas: dalijimasis gerąja patirtimi, nuolatinė komunikacija, įvairių detalių išsiaiškinimas, kad vėliau nekiltų nesklandumų, o, jeigu prireikia, greita ir visapusiška pagalba. Džiugu, kad savivaldybė yra aktyviai įsitraukusi į šį procesą ir dalyvauja parengiamuose susitikimuose su gyventojais dėl renovacijos bei stebi Daugiabučių namų atnaujinimo programos eigą“, – pažymi A. Šapalas.
Panašia patirtimi dalinasi ir Akmenės r. savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Rasa Stonienė, kurios teigimu, gyventojų požiūris į renovaciją ir savo indėlį į visą procesą sparčiai keičiasi.
„Džiugu, kad gyventojai tampa vis atsakingesni ir daugiabučio renovacijos procesą priima ne kaip daugiabučio renovacijos administratoriaus pareigą, tačiau supranta ir savo kaip gyventojų įsitraukimo svarbą. Įprastai jie stebi, kaip vykdomi darbai, kelia klausimus, bendradarbiauja su rangovu, techniniu prižiūrėtoju, administratoriumi ir kitomis institucijomis. Toks gyventojų aktyvumas iš tiesų labai prisideda prie sklandžios renovacijos eigos ir lūkesčius pateisinusių galutinių rezultatų“, – pažymi R. Stonienė.
Kvartalinės renovacijos reikšmė auga
Kaip rodo Lietuvos renovacijos žemėlapio duomenys, Akmenės r. sav. šiuo metu yra suformuoti du daugiabučių namų kvartalai – Naujosios Akmenės V. Kudirkos g. ir Naujosios Akmenės Žalgirio g. daugiabučių namų kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos, kurias savivaldybė patvirtino 2018 metais. Numatoma, kad atnaujinimo darbai šiuose kvartaluose tęsis iki 2023 metų.
„Šiandien matome, kad viena iš paskatinančių priežasčių pradėti savo namo renovaciją – savivaldybės prisidėjimas prie renovuotų daugiabučių kiemų sutvarkymo. Papildomos priemonės – viešųjų erdvių prie daugiabučių ir daugiabučių kiemų sutvarkymas itin motyvuoja gyventojus. Pastebime ir vis didėjantį gyventojų norą gyventi gražiame daugiabutyje: šiandien estetinis daugiabučio vaizdas yra dar vienas argumentas, skatinantis gyventojus pritarti renovacijai“, – paaiškina R. Stonienė.
Anot R. Stonienės, kvartalinės renovacijos metu savivaldybė daug dėmesio skiria automobilių stovėjimo aikštelių, žaliųjų zonų sutvarkymui, šaligatvių įrengimui, atsižvelgiant į judėjimo negalią turinčių žmonių poreikius. Mieste pritaikomas universalus dizainas, padedantis kurti patrauklesnę aplinką vietiniam verslui. Taip pat svarbus naujo apšvietimo kiemuose įrengimas, kadangi tinkamai apšviesti kiemai gerina gyventojų saugaus gyvenimo kokybę. Tuo tarpu Plungės r. sav. renovuotinų daugiabučių kvartalų nėra suformuota, tačiau namus supančios aplinkos ir viešųjų erdvių atnaujinimo darbai taip pat vyksta.
„Šiuo metu savivaldybė vykdo programą, kurios metu kompensuos 40 proc. reikiamų investicijų modernizuotų daugiabučių kiemų ir automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymui. Savivaldybė mato, kad gyventojai nori gyventi gražesnėje aplinkoje ir patys imasi iniciatyvos tvarkydami aplinką net ir už savo lėšas, todėl ši programa sulaukė itin didelio susidomėjimo ir gausaus paraiškų skaičiaus“, – pasakoja A. Šapalas.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse.
Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu: https://map.betalt.lt
