Giedrė Sankauskaitė
Besibaigianti ekonomikos krizė atneša pokyčių ir į nekilnojamojo turto rinką.
Savaitraščio kalbinti pašnekovai teigė, kad daugėja būsto įsigijimo sandorių, o didžiausia vis dar yra naujos statybos būstų sostinėje paklausa, kurios, pasak ekspertų, neturėtų sumažinti net planuojama renovacija.
Statistikos departamento duomenimis, 2013 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 1,5 proc. Pabrango senesnės statybos būstai, iš jų butai daugiabučiuose namuose – 3 proc., vieno ir dviejų butų namuose – 0,9 proc.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, statistiškai būsto kainos kyla, tačiau realaus jų pokyčio nėra. „Šiuo metu būsto kainos kaita – labiau matematiniai pokyčiai negu realūs“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ kalbėjo S. Vagonis. Pasak jo, tokia tendencija vyrauja jau kelerius metus.
Stabilios kainos
„Sandorių skaičius didėja, o kainos išlieka stabilios, – aiškino S. Vagonis. – Taip yra dėl to, kad žmonių perkamoji galia nėra labai aukšta.“
Registrų centro duomenimis, pirkimo sandoriais perleistų nekilnojamų turto objektų skaičius per pirmuosius 8 šių metų mėnesius Lietuvoje sudarė 75 137, o pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių sandorių buvo sudaryta 65 475.
Bendrovės „Ober-Haus“ ekspertas pasakojo, kad pirkimo sandorių skaičiaus augimą lemia ir pasitikėjimas pačia rinka.
Didžiausi pokyčiai – sostinėje
Savaitraščio kalbintų pašnekovų teigimu, sparčiausiai auga naujos statybos daugiabučių kaina Vilniuje.
„Sostinėje sparčiai auga naujos statybos butų paklausa, pardavimas per pirmąjį pusmetį išaugo net 31 proc., palyginti su ankstesniu pusmečiu. Tai suteikia prielaidas augti kainoms“, – teigė bendrovės „Eika“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra.
Pasak jo, naujų butų pasiūla nuo metų pradžios padidėjo apie 10 proc., tačiau paklausa auga sparčiau.
T. Žiaugros teigimu, iki šių metų pabaigos naujų butų kainos gali augti minimaliai – 1–2 proc., daugiausia dėl naujų projektų, kurie artimiausiu metu bus pradėti vykdyti.
Kaip savaitraščiui pasakojo statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, Vilniuje būsto paklausa ir pasiūla yra subalansuota, tačiau pirmenybė teikiama naujos statybos būstui. „Todėl naujos statybos būsto paklausa auga“, – teigė jis.
Didesnes kainų augimo galimybes mažina naujos pasiūlos „injekcijos“ ir konkurencija tarp nekilnojamojo turto pėtotojų“, – teigia „Eikos“ plėtros projektų vadovas T. Žiaugra. Jis prognozuoja, kad iki metų pabaigos butų Vilniuje bus parduodama panašiai tiek pat, kaip ir šiuo metu, t. y. apie 180 naujų butų per mėnesį.
Nekilnojamojo turto eksperto S. Vagonio teigimu, kainos jau porą metų yra stabilios. Didžiausi kainų pokyčiai fiksuojami tik Vilniaus mieste. S. Vagonis mano, kad ryškų skirtumą tarp sostinės ir kitų šalies miestų lemia aktyvi rinka Vilniuje, didžiausia Lietuvoje būstų paklausa bei dideli atlyginimai.
„Vilniuje lengviau susirasti darbą, ir atlyginimai čia yra didesni nei kituose šalies miestuose“, – pritaria A. Avulis.
Kitur pasiūla menka
Kaip pasakojo T. Žiaugra, kituose Lietuvos miestuose naujų butų pasiūla menka, o mažesniuose miestuose jos visai nėra. „Būsto rinkos aktyvumą palaiko tik senos statybos butų pardavimo sandoriai“, – savaitraščiui teigė „Eikos“ projektų vadovas.
Kadangi pastaraisiais metais daugumoje Lietuvos miestų gyventojų skaičius mažėja, pasak T. Žiaugros, nėra ir butų paklausos augimo, todėl nėra pagrindo didėti kainoms.
Renovacijos įtaka
Šių metų pradžioje buvo patvirtintas naujas renovacijos modelis. Pagal jį daugiabučius, kuriuos reikia atnaujinti, bendradarbiaudama su savivaldybėmis turės atrinkti speciali agentūra. Be to, gyventojams patiems nereikės imti banko paskolų. Taip daugiabučių renovacija turėtų tapti intensyvesnė. Premjeras Algirdas Butkevičius prognozavo, kad naujai parengtas renovavimo programos modelis 2013 metais leis renovuoti 600–700 namų.
Kaip savaitraščiui pasakojo S. Vagonis, renovacija neabejotinai pakeis nekilnojamojo turto rinką. Pasak jo, jeigu atsiras daugiau renovuotų namų ir bus matomas realus jų efektyvumas, pavyzdžiui, mažesnės sąskaitos už šildymą, nuvertės nerenovuoti daugiabučiai.
„Kita vertus, jeigu renovacijos procesas bus pratęstas, bus daugiau darbo vietų statybų sektoriuje“, – apie renovacijos naudą pasakojo S. Vagonis.
SEB banko analitikų skaičiavimais, dalyvauti daugiabučių renovacijos programoje jau pareiškė norą 86 statybos bendrovės. Konkursas renovacijos darbams atlikti paskelbtas tarptautiniu mastu, todėl jame galėjo dalyvauti įmonės ne tik iš Lietuvos. Šiuo metu nagrinėjami pasiūlymai, tikrinama įmonių kvalifikacija ir pradedamos pasirašyti preliminarios pirkimo sutartys su rangovais.
Pasak „Eikos“ plėtros projektų vadovo, renovacijos mastas nėra didelis, jis neprilygsta naujos statybos butų pasiūlai Vilniaus mieste. „Per metus sostinėje pastatoma apie 2000–2500 naujos statybos butų, o renovuojama apie 10 kartų mažiau“, – samprotavo T. Žiaugra. Pasak jo, renovacija šiuo metu neturi įtakos naujos statybos butų kainoms. Jeigu toliau proporcijos išliks panašios, renovacijos įtaka naujų būstų rinkai nebus didelė.
„Senos statybos butų kainoms didžiausią įtaką daro artėjantis šildymo sezonas, – sakė įmonės „Eikos“ atstovas. – Be to, augant naujos statybos butų pasiūlai, kartu ir paklausai, senos statybos butų kainos traukiasi, nes naujos statybos butai yra paklausesni dėl mažesnių eksploatavimo sąnaudų, su kuriomis senos statybos butai negali konkuruoti.“
A.Avulis prognozavo, kad renovuotų namų gyventojai už šildymą vis tiek turės mokėti gana didelę kainą. „Sąskaitos bus tik 10 proc. mažesnės nei nerenovuotų daugiabučių, todėl tai nebus labai patrauklu būsto ieškantiems gyventojams“, – įsitikinęs „Hanner“ vadovas.
Kaip renovacija galėtų paveikti būstų kainas, S. Vagonis nesiryžo prognozuoti, tačiau neatmetė galimybės, kad dėl renovacijos gali šoktelėti naujos statybos būstų kainos. „Tuomet nekilnojamojo turto plėtotojams teks brangiau mokėti už statybą“, – kalbėjo jis.
Padėtis tik gerės
S. Vagonio prognozės nuteikia optimistiškai. Pasak jo, pirkimo sandorių skaičius turėtų ir toliau augti. „Vilniuje, žinoma, kainų lygis turėtų ūgtelėti daugiausia – kokiais 5 proc., bet ne daugiau“, – sakė nekilnojamojo turto ekspertas.
„Hanner“ vadovo teigimu, būsto kainos gali didėti kurortiniuose miestuose, o mažėti – rajonuose. „Tačiau bendros tendencijos gali išlikti panašios“, – kalbėjo jis.
NT rinka
„Ober–Haus“ duomenimis, paskutinįjį vasaros mėnesį butų kainos Taline krito 4,5 proc., Varšuvoje krito 0,6 proc., Rygoje būsto kainos nekito, o Vilniuje buvo stebimas 0,2 proc. kainų ūgtelėjimas.
Per metus būsto kainos kilo visose trijose Baltijos valstybių sotinėse. Vilniuje 0,6 proc., Rygoje 0,9 proc., o Taline pastebimas net 13,8 proc. kainų ūgtelėjimas.
Vilniuje vidutiniškai būsto kaina siekia 1 201 eurų už kv. m., Rygoje – 998 eurų už kv. m., o Taline daugiausiai – vidutiniškai 1 251 eurų už kv. m.
