Pirmąją šių metų savaitę sustojo galvijus eksportuojančių supirkėjų darbas, o ūkininkams žlugo planai už palankią kainą parduoti veršelius.
Pagal sausio 1 d. įsigaliojusias naujas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatytas taisykles išvežti gyvulius iš Lietuvos į ES šalis galima tik iš tų ūkių, kurie turi sveikos bandos statusą. Tokių Lietuvoje dabar tik 200.
Nauja tvarka – dovana perdirbėjams
VMVT tvirtina, kad to imtasi nustačius daug prekybos galvijais reikalavimų pažeidimų bei siekiant išvengti galimų Europos Komisijos (EK) prekybos galvijais apribojimų.
Galvijų supirkėjai ir augintojai mano, kad nauja tvarka palanki vietos mėsos perdirbėjams.
„Kaip Pilypas iš kanapių išdygusi nauja tvarka – dovana perdirbėjams. Kitaip to negalime pavadinti. Tai – politinis sprendimas“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Lietuvos žemės ūkio bendrovių (LŽŪB) asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.
LŽŪB asociacijos vadovas tikino, kad apie reikalavimus, uždarančius kelius eksportuoti veršelius į ES, sužinojo tik iš spaudos. Iki tol esą nebuvo jokių diskusijų dėl naujų taisyklių, kurios paveikia dešimtis tūkstančių ūkininkų ir žemės ūkio įmonių.
„Manome, kad tas sprendimas turi būti atšauktas arba rastos kitos priemonės, kurios leistų išvežti veršelius. Esant laisvai rinkai negalime stabdyti eksporto prisidengdami sveikos bandos statusais“, – kalbėjo J.Sviderskis.
Privalės atlikti tyrimus
Dėl audringos augintojų bei jiems atstovaujančių organizacijų reakcijos priemonės atnaujinti galvijų eksportą buvo greitai rastos. Praėjusį ketvirtadienį Žemės ūkio rūmuose vykusioje diskusijoje paaiškėjo, kad sveikos bandos statusą galima bus gauti greičiau.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas tvirtino, kad visi ūkiai, kurie norės parduoti veršelius eksportui, privalės pateikti prašymą teritorinei VMVT, kad būtų įtraukti į priežiūros sistemą. Taip pat reikės sudaryti sutartis su veterinarijos gydytojais.
Į priežiūros sistemą įtrauktuose ūkiuose laikomos karvės turės būti ištirtos dėl leukozės ir bruceliozės. Galvijai taip pat turės būti paskiepyti nuo tuberkuliozės. Pažadėta, kad šiemet vakcina nuo tuberkuliozės ir švirkštai injekcijoms bus nupirkti už valstybės lėšas. O už bruceliozės ir leukozės tyrimus turės sumokėti galvijų augintojai.
Tačiau ir neatlikus šių tyrimų ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės galės parduoti veršelius eksportui. Svarbu, kad jie būtų pareiškę valią atlikti reikiamus tyrimus ir pateikę prašymą įtraukti į priežiūros sistemą.
Pasak K.Lukausko, jei ūkiai laikysis šių reikalavimų, per šiuos metus visiems ūkiams bus suteiktas sveikos bandos statusas, ir EK neturės priekaištų, netaikys sankcijų.
Tvirtinama, kad rūpesčių dėl sveikos bandos statuto neturėtų kilti karvių produktyvumą kontroliuojantiems augintojams, kurie anksčiau tyrė, ar karvės neserga brucelioze ir leukoze. Toks statusas turėtų būti suteiktas ir ūkiams, kurie tiesiogiai parduoda pieno produktus vartotojams.
Žeria priekaištus VMVT
VMVT pripažįsta, kad šalyje nėra problemos dėl užkrečiamųjų ligų ūkiuose. VMVT duomenimis, sveikų bandų, kuriose nėra užkrečiamųjų ligų klinikinių požymių, Lietuvoje yra daugiau nei 99 proc. Tik didžioji dauguma jų ofi cialiai nėra pripažintos sveikomis bandomis.
Kodėl keliama problema, jei gyvuliai sveiki? „Jei netinka išvežti į ES šalis, gal netinka valgyti ir mūsų šalies gyventojams? Tada kyla klausimas, kam Žemės ūkio ministerija leido įvežti veislinius galvijus, mokėjo dideles kompensacijas, jei tie ūkiai dabar kelia abejonių dėl užkrečiamųjų ligų ir sveikų bandų“, – piktinosi LŽŪB asociacijos direktorius J.Sviderskis.
Galvijų supirkėjai priekaištauja VMVT, kad šalyje tik keli šimtai ūkių turi sveikos bandos statusą. Anot jų, tai turėjo būti ne tik ūkininkų, bet ir VMVT rūpestis.
„Tuo reikėjo rūpintis nuo įstojimo į ES, galbūt nukreipti ES paramos lėšas. Galiausiai reikėjo pereinamojo laikotarpio, per kurį ūkiai būtų įgiję sveikos bandos statusą, o ne staiga mojuoti įsakymais“, – „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo ne vienas ūkininkas.
Kriminalinis atspalvis
VMVT tvirtina, kad imtis priemonių teko dėl nevaldomo veršelių eksporto, kuris esą įgavo net kriminalinį atspalvį. Šiuo metu Lietuvoje yra 19 įmonių, galinčių prekiauti veršeliais. Atsirado užsienio (Olandijos, Vokietijos, Izraelio) kapitalo įmonių, užsiimančių prekyba gyvais veršeliais.
Kaip informuoja VMVT, tarp prekiautojų dėl veršelių vyksta kovos, kuriose nepaisoma nei sveikos konkurencijos, nei gyvūnų gerovės, nei juo labiau gyvūnų sveikatos reikalavimų.
2007 m. iš Lietuvos buvo išvežta 148,8 tūkst. veršelių, iš jų į trečiąsias šalis – 20,9 tūkst. 2008 m. prekiautojai išvežė 141,1 tūkst. (į trečiąsias šalis – 22,4 tūkst.), o pernai – 137,6 tūkst. veršelių. Tai sudaro apie 46 proc. Lietuvoje atvestų veršelių.
VMVT už nustatytus pažeidimus baudė ne vieną prekiautojų įmonę, kai kurioms veikla buvo laikinai sustabdyta. VMVT duomenis, laikinai buvo sustabdytas UAB „Jaujupis“, UAB „Baltagrotrade“ veterinarinio patvirtinimo numerio galiojimas ir įmonių veikla.
Už nustatytus teisės aktų pažeidimus Raseinių rajono VMVT nubaudė UAB „Raskafas“ įmonės vadovą pinigine bauda, Šiaulių rajono VMVT nubaudė UAB „Bovarius“ direktorių pinigine bauda, UAB „Raisva“, kuri supirko galvijus bendrovės „Bovarius“ vardu, panaikintas laikytojo bandos kodas, o įmonės savininkas nubaustas pinige bauda.
Dėl prekiautojų ir gyvūnų vežėjų vežamų gyvulių gerovės bei sveikatos būklės reikalavimų nepaisymo Lietuvos vardas ne iš gerosios pusės nuskambėjo Lenkijoje, Olandijoje, Ispanijoje. Kaip informuoja VMVT, prekiautojų tarpusavio kovos, vieni kitų skundimai pasiekė net EK.
Audito tarnybos specialistai atidžiai peržiūrėjo prekybos su ES valstybėmis reikalavimų laikymąsi ir pabrėžė,
kad prekiautojai galvijais nesilaiko prekybos Bendrijoje reikalavimų.
Vida Tavorienė
