Tam pritaria ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris įvardija, kad mažiausias būstas turėtų siekti bent 50 kvadratinių metrų. Anot jo, butų mažėjimo tendencija kelia nerimą.
Šeima turėtų gyventi 80–90 kvadratinių metrų ploto būste?
Ž. Mauricas pastebėjo, kad rinkdamiesi per mažą butą žmonės aukoja savo komfortą.
„Juk butas, jame esantys kambariai turi būti minimaliai tam tikro dydžio. Teko matyti tokių NT projektų, kur virtuvėje sujungtoje su kambariu netelpa stalas su kėdėmis. Arba dar vienas pavyzdys – miegamasis, kuriame netelpa lova.
Šeima su 2 vaikais turėtų gyventi bent 80–90 kvadratinių metrų ploto būste. Apskritai mažesnio nei 50 kvadratinių metrų ploto buto nereikėtų laikyti butu, tai yra studijos tipo gyvenamoji vieta“, – komentavo Ž. Mauricas.
Jis pastebėjo, kad žmonės sovietmečiu priprato gyventi mažose erdvėse.
„Buvo nesvarbu, kaip gyventi, svarbu, gyventi Vilniuje ir centre.
Dabar po truputį situacija keičiasi. Žmonių poreikiai auga, dabar žmonės nori terasų, sandėliukų, parkingų ir kt.“ – vardijo Ž. Mauricas.
Graibsto didesnius butus
Ekonomistui antrino ir NT brokeris Tomas Rusakas, kuris pastebėjo, kad pirkėjai tiesiog graibsto 4 kambarių butus.
„Didesnius butus parduodame labai greitai, vos per savaitę ar dvi. Dėl tokių butų žmonės dažnai net nesidera, moka, tiek, kiek pardavėjas prašo.
Ši tendencija stebima po Covid-19 pandemijos. Žmonės nori gyventi erdvesniuose namuose. Dalis gyventojų dar nesugrįžo dirbti į biurus, todėl nori namuose turėti ir darbo erdvę. Dar žmonėms yra svarbios sandėliavimo patalpos. Jie nori, kad jos būtų bute, o ne rūsyje“, – kalbėjo T. Rusakas.
Jis pastebėjo, kad šiuo metu NT rinkoje trūksta didesnių būstų.
„Todėl juos žmonės greitai ir nuperka, nes nėra pasiūlos. Vos atsiranda toks butas, žmonės ir perka“, – sakė NT brokeris.
Būstų mažėjimo tendencija
Tuo metu „Inreal“ pardavimų ir tarpininkavimo departamento vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė komentavo, kad bendra rinkos tendencija rodo, kad būsto plotas mažėja.
Tačiau ji tai siejo ne tik su kainų augimu ir sumažėjusiu įperkamumu, bet ir su geresniu butų išplanavimu.
„Vis tik pasiūla yra labai marga, kaip visuomenė ir jos poreikiai bei galimybės. Retai kuriame projekte bus vieno tipo būstai, tačiau kiek ir kokių, priklauso nuo projekto vietos, pobūdžio ir tikslinės grupės – į ką jis orientuojamas: jaunas poras ar vienišus pirkėjus, šeimas ar būstą nuomai.
Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso, kokie dydžio būstai ten bus suprojektuoti“, – pastebėjo specialistė.
„Citus“ investicijų direktorius Šarūnas Tarutis pastebėjo, kad per pastaruosius metus 8 metus būsto plotas mažėjo.
„Tai lemia keletas priežasčių – mažėja gimstamumas, be to, žmonėms, ankstesniame amžiuje užsitikrinant stabilias pajamas, auga 1–2 kambarių, mažesnio ploto būstų paklausa. Taip pat, didėjant būsto kainoms, auga nuomos paklausa, todėl daugėja investicijai įsigyjamų būstų skaičius, kurių plotas – taip pat mažesnis.
Be abejo, tam įtaką daro ir būsto kainos, kurios, augančios ekonomikos sąlygomis didėja – tai skatina ypač praktiškai apsvarstyti perkamo būsto plotą“, – komentavo bendrovės atstovas.
Populiariausi 2 kambarių butai
Anot I. Šikšnytės-Brazienės, bendrovė „Inreal“ šiuo metu plėtoja naują projektą Vilniuje.
„Iš viso kvartale suprojektuota 16 mažaaukščių gyvenamųjų namų, 230 dviejų – penkių kambarių butų. Butų plotai – 35–95 kv. m. Daugiausia projekte įvairaus suplanavimo ir skirtingo ploto trijų kambarių butų.
Tokį sprendimą lėmė projekto vieta – Burbiškių miškas ir tikslinė auditorija – jaunos poros/šeimos, mylinčios gamtą“, – tikino I. Šikšnytė-Brazienė.
Š. Tarutis vardijo, kad šiuo metu bendrovė projektuoja ir stato daugiau nei 1,1 tūkst. butų Vilniuje.
„Kaip ir visoje pirminės rinkos pasiūloje, didžiąją dalį užima 2 kambarių, 32–56 kv. m ploto butai. Priklausomai nuo projekto, jų būna 40–50 proc. Maždaug tarp 5–15 proc. siūlome 1–1,5 kambario, 20–38 kv. m ploto butų. 3 kambarių, 47–74 kv. m ploto butai sudaro apie 20–40 proc. visos mūsų pasiūlos, kartais ir daugiau.
Likusi dalis – didžiausi, 4 kambarių, 63–106 kv. m ploto butai, nors kai kur esame numatę net ir 5 kamb. butus, kurių plotas gali siekti 105–111 kv. m.“ – skaičiavo bendrovės atstovas.
Š. Tarutis tikino, kad buto plotas ne visada apibrėžia jo funkcionalumą, todėl vertėtų orientuotis į kambarių skaičių.
„Taip pat to paties kambarių skaičiaus butai, orientuoti į ekonominio segmento būsto pirkėjus bus mažesni, vidutinės ir prestižinės klasės butai – didesni, jie gali taip pat turėti erdvias terasas ir pan.
Kartais to paties kambarių skaičiaus butų plotas gali skirtis ir dėl projekto specifikos, pavyzdžiui, aukštų lubų, dėl kurių atsiranda antresolės. Todėl kai kurie 2 kambarių butai gali siekti ir 80, o trijų ar keturių – atitinkamai, beveik 100 ar 120 kv. m plotą“, – vardijo bendrovės atstovas.