Pasirodo, kai būstų savininkai prašo išsikrausčiusių nuomininkų susitvarkyti po savęs, tai yra ne retas atvejis. Tokia patirtis kliuvo vienai moteriai. Ji liudija, kad teko nuomotis du butus, tad įvardija porą skirtingų istorijų.
Priskaičiavo 100 eurų už valymą, nors apie tai nepranešė
Moteris pasidalino savo nemalonia patirtimi, kad, prieš išvykstant iš buto, ji porą dienų nuodugniai valė butą. Išsikrausčius iš namų, iš jos savininkas pareikalavo 100 eurų už valymą, tačiau to nuomos sutartyje nebuvo nurodyta.
„Antram bute tai viskas buvo šiaip gerai. Ir tada, kai išsikraustėm, mes 2 dienas darėm generalinį valymą, kad kuo geriau palikt.
Tada, kai atidavėm butą, paprašė 100 eurų už valymą. Mes paklausėm, ką ten valys, nes, nu, mes kiek galėjom, tiek padarėm, o 100 eurų tai pinigai“, – kalbėjo liudininkė.
Anot moters, pinigų buvo pareikalauta už siurbimą, dulkių valymą bei kitus buitinius darbus.
„Tada nuomotojas pasakė, kad už siurbimą, dulkių valymą, langų valymą ir šaldytuvo valymą (paprašė pinigų). Aš parašiau, kad logiška, kad per kelias dienas prisirinko dulkių, ir kad yra nesąžininga mūsų sąskaita susitvarkyti butą prieš patiems gyvenant.
Tada prisiminiau, kad mes irgi negavom, kai tik turėjome atsikraustyt, švarių langų, nes ten jie sudėtingi. Galiausiai, nuskaitė nuo mūsų 50 eurų, lyg tai būtų sąžiningiau, bet aš jau nesiginčijau“, – prasitarė ji.
Begyvenant buto savininkas vykdydavo remontus
Pasak moters, pirmame bute pasitaikė labai tvarkingas vyras, kuris, jos nuomone, per dažnai užsukdavo patikrinti švaros. Nuomotojas taip pat, begyvenant moteriai, darė kambario remontą. Išsikrausčius teko irgi susimokėti.
„Nuomavau du butus, abu Kaune. Abiejų būtų sutartyse buvo tas standartinis punktas, kad atsakome už sugadintus daiktus, bet neatsakome už natūralų nusidėvėjimą.
Pirmam bute labai prastas nuomininkas buvo, kad ten viduryje mūsų gyvenimo pradėjo remontus tam bute daryti ir kviesti visokius meistrus. Bet už tai pinigų bent jau neprašydavo.
Jis šiaip buvo labai pedantiškai tvarkingas ir sakė jam tas butas labai svarbus, todėl jis atvažiuodavo pas mus vis pažiūrėt kas kokias dvi savaites. Jis sakydavo, kad šiaip atvažiuoja, nes pro šalį važiavo, bet visada pakomentuodavo, kad va tvarkingai gyvenat ir išeidavo, nu tai visiems aišku, ką jis ten žiūrėdavo.
O kai išsikraustėm, tai dar patys labai tvarkingai stengėmės palikt, nes labai neturėjom pinigų ir norėjom atgaut depozitą. Tai vis tiek nuskaičiavo, kad orkaitę valys už 20 eurų“, – teigė liudininkė.
Ekspertai teigia, kad tai yra natūrali praktika
Kaip TV3 portalui komentavo „SaugiNuoma.lt“ nekilnojamojo turto nuomos specialistė Evelina Meiliūnaitė, ar reikia nuomininkui mokėti už valymo paslaugas, priklauso nuo to, kokia yra sutartis.
„Visų pirma, labai priklauso nuo to, kokia yra jūsų nuomos sutartis, ir kokį jūs butą perėmėte, tai čia yra vienas dalykas“, – paaiškino E. Meiliūnaitė.
Prašymas susimokėti pinigus už paslaugas yra individualus nuomotojo ir nuomininko susitarimas. Tačiau ekspertė pabrėžė, kad viskas turi būti užfiksuota, apie tai buto savininkas turi pranešti.
„Reikalauti pinigų, na, tai čia yra, koks jų susitarimas. Iš esmės, kai tu nuomojiesi butą, yra imamas dviejų mėnesių depozitas, kurį tu turi grąžinti po nuomos sutarties pasibaigimo, kai apmokėti visi komunaliniai mokesčiai, ir nuomos mokestis.
Reikalauti pinigų už tai, aš sakyčiau, nelogiška, reikalauti sutvarkyti – taip, jie (savininkai) tikrai turi teisę, jeigu jie butą perdavė tvarkingai.
Viskas turi būti fiksuota: raštiškai ir teisiškai“, – išdėstė ekspertė.
Valymo darbai turi būt suderinti
Specialistė teigė, kad dėl išvalymo, susitvarkymo darbų reikia iš anksto susitarti ir sutikti ar nesutikti su nuomos sutartyje pateiktais reikalavimais. Ji taip pat akcentavo, kad yra įvairiausio plauko būsto savininkų, dėl kurių nuomonės gali kilti ginčai.
„Jeigu mes atvykstame į naują butą, o jis nėra sutvarkytas, tai su nuomininkais mes susitariame, ar jūs norite patys išsikviesti valymo įmonę ir jūs patys išvalysit, ar kaip mes darome? Dažnas pasirenka neišsikviesti ir išskaičiuoti iš depozito.
Tai vis tiek yra derinama su nuomininku. Nes jisai (nuomininkas) turi perduoti butą tokį, kokį gavo. Jei butą žmogus pasiėmęs su nuomos sutartimi ir su perdavimo aktu, ir sutarty yra nurodyta, kad butas yra išvalytas, ir tu su tomis sąlygomis sutinki, tai tokį (butą) turi ir grąžinti", – sakė E. Meiliūnaitė.
Kaip papildė ekspertė, visokių savininkų yra, jeigu ji ateina ir sako, kad nepatinka, kaip kriauklė yra išvalyta, čia jau yra ginčo reikalas, kadangi vienas taip valo, kitas kitaip.
Tokiu atveju, pasak E. Meiliūnaitės, turi būti nuotraukos, kaip ta kriauklė atrodė prieš tai.
Gali kilti teisiniai ginčai
Advokatų kontoros „Vilys, Meškys ir Partneriai“ advokatas-partneris Edvinas Meškys sako, kad paprastai butas yra grąžinamas į tą būklę, kokį ir išsinuomavo.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad reikia žiūrėti, kas konkrečiai buvo sutarta, nes kitu atveju bus negerai.
„Klausimas, ko konkrečiai ir kokia apimtim prašo, na, čia jau gali būti derybos. Jeigu nėra tai numatyta, tai gali ir ginčas kilti“, – pasisakė E. Meškys.
