Kodėl jungtis taip dažnai atsijungia?
Bandomasis jungties darbo režimas nuo normalaus režimo tuo ir skiriasi - galimi dažnesni atsijungimai. Remiantis kitų šalių praktika, bandomasis režimas yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus.
Atsijungimų skaičius ima mažėti pirmųjų veiklos metų pabaigoje, o vidutiniškai povandeninės elektros jungtys per metus atsijungia 9,8 karto.
Iš ko pagamintas kabelis ir kaip jungties amžius atsilieps jos funkcionalumui?
Kabelio laidininkas yra pagamintas iš aliuminio, jį dengia septyni sluoksniai, apsaugantys nuo sūraus jūros vandens, slėgio, smūgių ir pagaminti iš įvairios izoliacinės medžiagos: bitumo, švino, specialaus plastiko ir pan. Jungtis skirta tarnauti 30 metų, jos funkcionalumas per šį laiką nekinta.
Kiek vidutiniškai trunka gedimas?
Gedimo šalinimo trukmė priklauso nuo gedimo priežasties ir vietos, jis gali būti tvarkomas nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Jei sugestų kabelis jūroje, jo remontas gali užtrukti ir kelis mėnesius.
Koks yra linijos garantinis laikas?
Taip, atskiroms jungties dalims ir įrangai garantija trunka nuo trejų iki penkerių metų. Bandymų metu tvarkomų trūkumų kaštus dengia rangovas.
Kas kompensuoja gedimo išlaidas?
Pagal „NordBalt“ jungties priežiūros susitarimą tarp operatorių, pasibaigus garantijai, gedimo jūriniame kabelyje išlaidas per pusę dalytųsi Švedijos „Svenska Kraftnat“ ir Lietuvos „Litgrid“, o jei gedimas įvyktų sausumoje – tas operatorius, kurio teritorijoje tai atsitiktų. Gedimo išlaidas, kaip ir viso perdavimo tinklo išlaidas, operatoriai apmoka iš perdavimo tarifo.
Ar gedimus lemia žmogiškosios klaidos, ar tik įrangos gedimai?
Kaip rodo kitų Europos elektros perdavimo sistemų operatorių patirtis, pusė aukštos įtampos nuolatinės srovės atsijungimų įvyksta dėl žmogiškosios klaidos, o pusė – dėl įrangos gedimo.
Ar tokie dažni atsijungimai bus nuolatinis reiškinys?
Pirmaisiais jungties veiklos metais gedimų bus dagiau. Pavyzdžiui, per pirmuosius dvejus metus antroji Suomijos-Estijos jungtis buvo atsijungusi 22 kartus, iš jų pusė – avariniai atsijungimai. Visi šie atvejai buvo jau po to, kai jungties darbas bandomuoju režimu buvo pasibaigęs. Jungčių atsijungimai yra neprognozuojami ir jų dažnumo nustatyti neįmanoma. Kartą per metus jungtis yra atjungiama planinei apžiūrai, kuri trunka apie dvi savaites.
Ar šie gedimai gali būti susiję su Rusijos kenkimu?
Ne.
Ar Lietuvoje gali trūkti elektros dėl „NordBalt“ gedimų?
Ne. Lietuva penkiolika tarptautinių elektros jungčių yra sujungta su penkiomis kaimyninėmis valstybėmis: Karaliaučiaus sritimi, Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Švedija. Per Latviją Lietuvą pasiekia elektra iš Suomijos ir Estijos. Jungtys užtikrina, kad Lietuva gali importuoti visą jai reikalingą elektrą. Be to, Lietuvos elektrinės gali pagaminti beveik tris kartus daugiau elektros nei šalis suvartoja. Taigi, Lietuvai nepritrūks elektros, nors „NordBalt“ užtikrina prieigą prie pigesnės švediškos elektros.
Ar vartotojai gali pajusti gedimų poveikį? Kaip tai veikia jiems tiekiamos elektros kainą?
Elektros sistemoje elektra yra pagaminama ir suvartojama tuo pačiu metu, o elektros sistemos įrenginių automatika ir sistemos dispečeriai akimirksniu reaguoja, jei reikia subalansuoti sistemą. Pavyzdžiui, sugedus „NordBalt“ jungčiai, dalį elektros iš karto pradeda gaminti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kuri įjungiama per 2 minutes. Likusią dalį elektros Lietuva dažniausiai gauna iš Lenkijos.
Vartotojus, kurie įsigyja elektrą iš nepriklausomo tiekėjo, veikia ne atsijungimai, o sumažėjusi ar padidėjusi elektros pasiūla ir konkurencija tarp gamintojų rinkoje, dėl ko svyruoja kaina biržoje. Jei „NordBalt“ atsijungia, kai elektros biržoje jau yra įvykę prekybos sandoriai ir nustatyta kitos dienos kaina, atsijungimas neturi jokio poveikio rinkoje. Tačiau jungčiai neveikiant ilgesnį laiką, biržoje kainos padidėja.
Gyventojams, kurie elektrą įsigyja už Kainų komisijos nustatytus tarifus, „NordBalt“ atsijungimai įtakos beveik neturi. Apskaičiuojant jiems tiekiamos elektros kainą, skaičiuojama paskutinių 12 mėnesių vidutinė rinkos kaina, kurią sudaro biržoje bei dvišalėmis sutartimis parduodamos elektros kaina. Todėl trumpalaikiai - valandų ar kelių dienų atsijungimai - smarkiai nepadidina vidutinės metinės elektros kainos.
Kodėl negenda „LitPol Link“ jungtis?
„LitPol Link“ yra oro linija, kuria perduodama kintama elektros srovė, o ne nuolatinės srovės kabelis, esantis jūros dugne. Projektuojant ir statant Lietuvos-Lenkijos jungtį, buvo naudojama kita aukštos įtampos nuolatinės srovės technologija, o abu nuolatinės srovės keitikliai stovi šalia vienas kito.
Bandymų metu - 6 gedimai, elektros kaina jų metu šoka aukštyn
Vasario 17 dieną baigti „NordBalt“ jungties bandymai ir jungtis pradėjo veikti bandomuoju režimu, pradėta prekyba elektra. Elektra biržos „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje sumažėjo 14 proc. iki 27,7 euro už megavatvalandę.
Vasario 24 dieną dėl gedimo Švedijos pusėje jungtis atsijungė ir neveikė 6 valandas.
Kovo 18-30 dienomis buvo taisomas gedimas Švedijoje. Elektros kaina biržoje kai kuriomis dienomis išaugo 40 proc. iki maždaug 41 euro.
Balandžio 6 dieną jungtis dėl gedimo Klaipėdos valdymo sistemoje neveikė apie 6 valandas.
Balandžio 14-18 dienomis jungtis neveikė dėl gedimo Švedijoje. Vieną dieną elektros kaina šoktelėjo 49 proc. iki 46 eurų.
Balandžio 20 dieną dėl gedimo Klaipėdos elektros srovės keitiklyje jungtis neveikė 6 valandas.
Balandžio 21-28 dienomis „NordBalt“ jungtis neveikė dėl kabelio jūroje gedimo. Kai kuriomis dienomis elektros kaina šoktelėjo ir iki 45 eurų už megavatvalandę.
