Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį.
„Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis ant popieriaus per šių metų antrąjį ketvirtį išaugo 3,2 proc. ir siekė 1566 eurus. Atlyginimai sinchroniškai kilo tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, į rankas jų atstovai atitinkamai gavo vidutiniškai 1052 ir 969 eurus. Per metus vidutinis darbo užmokestis ant popieriaus išaugo 12 proc. Privačiame sektoriuje jis šoktelėjo net 13 proc., viešajame – 10 proc.“ – skaičiavo ekonomistė.
Auga ir atlyginimai, ir vartojimas
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis atlyginimų augimą vertina teigiamai.
„Kai auga atlyginimai, auga ir gyventojų vartojimas. Reikia tik džiaugtis, kad atlyginimai didėja. Jeigu atlyginimai bus maži, mes neturėsime ir vartotojų. Žinoma, jeigu per metus jie augs 50 proc. verslininkai nesugebės to suvaldyti.
Tačiau 5 proc. atlyginimų augimas Lietuvai yra sveikas, nes, palyginti su Vakarų Europos šalimis, mūsų atlyginimų lygis yra mažesnis. 10 proc. augimas jau yra didelis, bet metus ar kitus gali ir tiek augti, juk atlyginimų prasme turime kiltį į viršų“, – tikino prekybos tinklo vadovas.
Anot jo, bet kokiu atveju darbdaviai dėl darbuotojų konkuruoja pinigais.
„Juk visos papildomos paslaugos ar naudos, kurias darbdavys siūlo darbuotojui, yra susijusios su pinigais. Žinoma, klausimas, ar darbuotojas labiau nori didesnio atlyginimo, ar, pavyzdžiui, abonemento į sporto klubą. Tačiau kiekviena situacija yra skirtinga.
Tai dar priklauso ir nuo darbo srities, pavyzdžiui, mes dirbame tokioje sferoje, kur atlyginimai tikrai nėra patys didžiausi. Tad darbuotojams šis aspektas ir yra svarbiausias, gal net svarbesnis nei darbo sąlygos ar kiti dalykai“, – pastebėjo D. Dundulis.
Dabartinėse diskusijose dėl minimalios mėnesinės algos kėlimo jis palaiko veikiau darbuotojų, o ne darbdavių poziciją.
„Pasisakau už minimumo kėlimą. Nors jo dydis mums ir nėra svarbus, nes įmonėje atlyginimai yra didesni. Vis tik verslininkams būtų lengviau, jeigu minimali alga kas ketvirtį būtų keliama po 25 eurus. Juk metų pabaigoje ji pakiltų 100 eurų, kiek ir norima pakelti“, – sakė D. Dundulis.
Pinigų atlyginimams išleidžia daugiau, nei uždirba?
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad atlyginimų didinimas darbdaviams yra iššūkis.
„Atlyginimų kėlimas daugiau yra susijęs su skolintais pinigais, o ne su augančiu produktyvumu. Darbo rinkoje yra didžiulis spaudimas, darbdaviai negali surasti kompetentingų darbuotojų, kurie norėtų dirbti, todėl turi didinti atlyginimus. Sunku prognozuoti, kuo visa tai baigsis ir kiek dar kils atlyginimai.
Tačiau pagrindinis klausimas, kada reikės atiduoti paskolintus pinigus? Tarptautinis valiutos fondas irgi įspėjo, kad Lietuvoje kaista ekonomika. O ji kaista dėl didėjančios pinigų masės, kuri daugiausia nueina į atlyginimus“, – komentavo D. Arlauskas.
Anot jo, 2009 metais irgi didėjo atotrūkis tarp darbuotojų atlyginimų ir jų sukuriamos vertės verslui.
„Tačiau įvykus krizei buvo atleista daug darbuotojų ir verslininkai bandė verstis su mažesniu kiekiu žmonių. Atlyginimai ir sukuriamo darbo vertė atitiko proporcijas, tačiau vėliau ekonomika pradėjo augti, reikėjo daugiau darbuotojų, kad būtų galima didinti apyvartas. Tai lėmė, kad šiandien esame gilioje prarajoje. Dabar darbdaviai daugiau pinigų sumoka, nei uždirba“, – sakė D. Arlauskas.
Didesni atlyginimai atneš ne tik teigiamų pokyčių
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad kuo didesni darbo užmokesčiai Lietuvoje, tuo žmonėms yra mažesnė motyvacija ieškoti laimės svetur.
„Dar neseniai didelius iššūkius kėlė emigracija. Tačiau kai atlyginimai pasiekė tam tikrą lygį, žmonės lietuviškus atlyginimus su kitų šalių ėmė matuoti nebe kartais, o procentais. Todėl paskata emigruoti dėl finansinių paskatų sumažėjo.
Teoriškai didesni atlyginimai turėtų spręsti ir darbuotojų trūkumą, nes daug žmonių emigravo iš Lietuvos. Tačiau reikia ilgesnio laikotarpio, žmonės iš karto dar nepuls grįžti, tam reikia laiko. Bet galima prisitraukti darbuotojus iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, ukrainiečius“, – pastebėjo ekonomistas.
Vis tik, jo teigimu, atlyginimų augimas turi ir kitą medalio pusę.
„Labai spartus atlyginimų augimas gali viršyti produktyvumo augimą, dėl šios priežasties galime prarasti konkurencingumą. Ypač tai aktualu pramonės, IT sektoriams. Juk Lietuva dabar jau konkuruoja praktiškai su visu pasauliu. Populiarėja nuotolinis darbas. Tad nebūtina samdyti darbuotoją, kuris gyvena Lietuvoje. Galima samdyti ir žmogų, kuris gyvena Kanarų salose ar Graikijoje.
Vakarų Europos šalyse atlyginimai auga lėčiau nei Lietuvoje. Ypač šiuo metu vyksta daug pokyčių dėl žaliavų kainų, naujų ekologijos reikalavimų ir pan. Todėl užsienio įmonės neskuba kelti atlyginimų, nes joms pinigų prireiks tiems pokyčiams įgyvendinti“, – komentavo Ž. Mauricas.
Pasak jo, jeigu ir toliau mes atlyginimus kelsime po 10 proc. per metus, o kitos Europos šalys – vos po 2–3 proc., įmonėms labiau apsimokės gamyklas statyti svetur. Anot ekonomisto, kitos šalys turės daugiau privalumų, ten ir rinka didesnė.
Didinti atlyginimus verčia darbuotojų trūkumas
Darbo paieškos portalo „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė irgi pastebėjo, kad šiemet ieškomiems darbuotojams darbdavių siūlomi atlyginimai vidutiniškai augo 11 proc.
„Vieniems jie augo daugiau, kitiems – mažiau, bet apskritai atlyginimus labiausiai augino darbą keičiantys, nauji darbuotojai.
Daugiau nei 10 proc. atlyginimai šiemet augo aukščiausio lygio vadovams, teisės, kokybės vadybos, viešojo administravimo, prekybos, žmogiškųjų išteklių, gamybos, miškininkystės, medicinos, klientų aptarnavimo, švietimo, meno, kultūros, medienos apdirbimo ir turizmo, maitinimo sektoriaus darbuotojams“, – vardijo specialistė.
Anot jos, didžiausius atlyginimus šiuo metu uždirba aukščiausio lygio vadovai, vadovai, IT specialistai, telekomunikacijų, teisės, bankininkystės, farmacijos, ekonomikos, finansų, rinkodaros sričių darbuotojai.
„Tuo metu mažiausius atlyginimus šiuo metu uždirba nekvalifikuoti darbuotojai, tekstilės pramonės darbuotojai, paslaugų sektoriaus, turizmo, meno, kultūros, žemės ūkio, švietimo srities darbuotojai“, – sakė R. Karavaitienė.
