Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Optimistai mėgsta sakyti – „ne pinigai – laimė!“, o ciniški piliečiai suskumba atrėžti, kad laimė susijusi ne su pinigais, o su jų kiekiu. „Ekonomika.lt“ aiškinasi, kas šiemet džiaugsis pilnesne pinigine. Ne kiekvienam Lietuvos darbo rinkos dalyviui tenka patirti laimę, kai atlygio augimą lemia 9 aukščiausio rango teisėjų verdiktas. Didžioji dalis Lietuvos piliečių priversta paklusti rinkos letenai.
Kai kuriems valstybės tarnautojams, kaip krizės nualintiems tautos išrinktiesiems, atlygis šoktels net 2 tūkst. litų – daugiau nei vidutiniu statistinio Lietuvos darbuotoju atlygiu, arba 26 proc. Verta paminėti, kad dėl minimalaus mėnesinio atlygio (MMA) augimo pernai kai kurių sektorių darbuotojams atlygis didėjo kone perpus mažiau – 10 proc.
Praūžus naujametėms šventėms, pasipylė finansų institucijų kruopščiai kurptos ataskaitos, kuriose daroma išvada, kad vidutiniškai atlygis Lietuvoje 2013-aisiais augo maždaug 6,5 proc. Tiesa, ne visų sektorių darbuotojų kišenes minimi procentai pasiekė. Šiemet prognozuojamas atlygio pokytis turėtų viršyti 5 proc. Įdomu, kad šiais metais statistikos nedarkys padidėjęs MMA dydis.
Pernykštį augimą lėmė MMA
Ekspertai skaičiuoja, kad prašliaužusiais Gyvatės metais teigiamą statistiką daugiausia nulėmė vienas ištesėtų valdančiųjų pažadų – MMA padidinimas iki 1 000 litų. „Pernai vidutinis atlyginimas augo 6,5 proc., tačiau didele dalimi tai buvo pasiekta dėl padidinto minimalaus atlyginimo“, – savaitraščiui pasakojo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pašnekovas pridūrė, kad MMA augimas turėjo nemažai įtakos teigiamai atlyginimų statistikai ten, kur daugiausia darbuotojų uždirba tokio tipo atlygį – statybos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose. Vis dėlto kažin ar minimalaus atlygio augimas privertė išspausti laimės šypsnį tokį atlygį gaunantiesiems. Nepakitus apmokestinimo principams, Lietuva ir toliau lieka tarp didžiausią mokesčių naštą darbuotojams taikančių valstybių.
„Šiuo metu darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių ES – net 42 proc. Taigi MMA gaunančio darbuotojo atlyginimas į rankas yra 845,5 lito, tačiau jo darbo vieta darbdaviui kainuoja net 1 311,8 lito“, – mokesčių bazės vingrybes aiškino Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė Austėja Kazlauskytė.
N. Mačiulis tvirtino, kad išaugęs MMA gali turėti ir kitokį poveikį. „Sumažėjus atotrūkiui tarp užmokesčio kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbą dirbantiems asmenims, galima tikėtis, kad darbuotojai, turintys geresnius įgūdžius, ilgainiui ims reikalauti didesnio užmokesčio“, – svarstė ekonomistas.
Pilnesnės statybininkų kišenės
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai šviesesnį rytojų žadėjo visą krizės įniršį pajutusiam statybos sektoriui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, baigtų statyti naujų butų skaičius 2008–2012 laikotarpiu sumažėjo net 66 proc., todėl nesunku suprasti, kad statybų sektoriaus darbuotojams atlygio kilimas pastaruosius kelerius metus buvo veikiau svaja nei realybė.
„Nemaža dalis kvalifikuotų statybos sektoriaus darbuotojų emigravo. Skaičiuojama, kad šiuo metu jau yra mažiau nei 10 tūkst. bedarbių iš nekilnojamojo turto sektoriaus – kaip per statybų piką“, – pasakojo banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas ir pridūrė, kad neišvengiamai teks susidurti su kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi, todėl darbuotojus bus bandoma prisivilioti iš konkurentų ir emigracijos, o geriausia viliotinį šokti, pirštu rodant į didesniais skaičiais papuoštą darbo sutartį.
Gerėsiančią statybos sektoriaus darbuotojų padėtį rodo ir išaugę statybos sektoriaus atstovų atlygio lūkesčiai. Specialistų paieškos portalo „CV Market“ atstovo Povilo Kytros teigimu, pernai statybos sektoriaus atstovų atlygio lūkesčiai išaugo daugiausia – net 20 proc.
„2013-aisiais sektoriuje netrūko naujienų apie rekordinį butų ir kitų objektų pardavimą, silpstančią pasiūlą ir iš to atsirandančias galimybes, – pasakojo P. Kytra. – Kita vertus, statybų ir nekilnojamojo turto srityse atlyginimai buvo bene stipriausiai paveikti nuosmukio.“
Vidaus rinkos prisikėlimas
Kelerius metus iš eilės strimgalviais į viršų šuoliavusi eksporto kreivė maloniai džiugino ir su eksporto prekių gamyba susijusius darbuotojus. Tačiau, pamažu atsigaunant vidaus vartojimui, pradės augti ir į vidaus rinką orientuotų sektorių darbuotojų atlygis.
„Be jau minėto statybos sektoriaus, galėčiau išskirti medžio apdirbimo ir netgi prekybos sektorius, – teigė Ž. Mauricas. – Galima net plika akimi matyti, kad prekybos centruose daugėja darbuotojų.“
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas kalbėdamas apie atlygio augimą buvo kiek kuklesnis. Jo teigimu, didelė dalis daugiausia darbo jėgos Lietuvoje samdančio sektoriaus darbuotojų jau dabar uždirba aukštesnius už MMA atlygius, todėl uždarbio šuolio tikėtis nevertėtų.
„Darbo vietų skaičius yra nemažas, o ir kaita gana didelė, todėl atlygius iš esmės lemia objektyvios rinkos sąlygos“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo L. Vilimas. Pašnekovas taip pat pridūrė, kad sektorius dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio – nors išleidžiama daugiau, nuperkama mažiau.
Dangus – specialistams
Vis dėlto šiemet, kaip ir kelerius pastaruosius metus, geidžiamiausi išliks savo srities specialistai. Stebėtis tokia situacija nevertėtų – prarastos darbo jėgos trūkumo stoką atskleidžia beveik dviženkliai nedarbo rodikliai.
„Pirmiausia didėjančio atlygio gali tikėtis tie, kurių trūksta darbo rinkoje. Tai siauros srities profesionalai, inžinieriai, meistrai“, – aiškino darbo skelbimų portalo „CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
Pasiteiravus, kokios situacijos gali tikėtis paslaugų sektoriaus darbuotojai, R. Karavaitienė tikino, kad šiame sektoriuje išlieka darbuotojų perteklius. „Pavyzdžiui įvairių administravimo specialistų paruošiama labai daug, jie intensyviai konkuruoja dėl darbo vietų, todėl įmonės neturi motyvacijos kelti algas tiems, kurie pasiryžę sutikti su bet kokiomis darbo sąlygomis“, – sakė ekspertė.
Panašios nuomonės laikosi ir „Swedbank“ atstovas. „Atlygio kilimą daugiausia siečiau ne su vieno ar kito sektoriaus atsigavimu, o su darbuotojų stoka. Pavyzdys – transporto sektorius, kuriame prieš porą metų atsiradus darbuotojų trūkumui kilo ir atlygiai“, – aiškino N. Mačiulis.
Ž. Mauricas pridūrė, kad verta atsiminti, jog augti pradeda ir euro zona, todėl užsienio kalbų mokantys specialistai taps gardžiu kąsneliu ne tik vietos verslui, bet ir specialistų stokos ilgą laiką apsėstoms Vakarų Europos įmonėms.
FAKTAI: Darbo užmokestis
• Daugiausia pernai augo statybos (20 proc.), finansų (10 proc.) ir gamybos (8 proc.) sektorių darbuotojų atlygio lūkesčiai
• 2013 metais vidutinis darbo užmokestis didėjo maždaug 6,5 proc.
• Vidutinis bruto darbo užmokestis trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje siekė 2 305 litus
• 2013-ųjų pabaigoje darbo neturėjo 11,1 proc. visų darbingo amžiaus lietuvių
