Tie, kas transporto versle sukasi jau seniai, gali daug papasakoti apie tai, kaip keitėsi vilkikai bėgant metams. Atsiradę pirmieji „Euro“ ekologiniai standartai jau išaugo iki reikalavimų kurti itin ekologiškas transporto priemones. Dauguma tų transporto priemonių varomos dyzelinu, o kaip gi bus ateityje? Prognozuojamas elektra ir dujomis varomų sunkvežimių bumas. Šias prognozes ir apžvelkime.
Elektra varomi sunkvežimiai
Šias transporto priemones iš esmės galima skaidyti į du tipus: varomus vien elektra ir hibridus, kuriuose elektrinis variklis kombinuojamas su kitu galios šaltiniu (dujos, dyzelinas).
Kompanija „Navigant Research“ atlikusi analizes, prognozuoja, kad nuo šių metų pradžios, iki 2020 m. bus nupirkta apie 350 tūkst. tokių transporto priemonių.
Elektrines pavaras turintys lengvieji automobiliai jau skinasi savo kelią rinkose. Jų nuperkama vis daugiau. Komercinio transporto rinkoje šis pasirinkimas kol kas nėra itin populiarus, tačiau ledai pradeda judėti ir čia.
Kai kurių šalių vyriausybės taiko mokesčių lengvatas įsigyjant elektrines transporto priemones. Neabejojama, kad ateityje tokių šalių tik daugės. Elektra varomų sunkvežimių paklausa komercinio transporto sektoriuje pastaruoju metu pradeda augti. Ji buvo stabtelėjusi nuo 2011 m., tačiau tam yra logiškų priežasčių. Vežėjai, kurie įžvelgė potencialo elektra varomose komerciniuose automobiliuose, įsigijo po keletą šių transporto priemonių ir jas bandė įvairiuose maršrutuose. Siekiama išsiaiškinti kada šios transporto priemonės yra efektyviausios ir pelningiausios. Praėjus keletui metų ir atlikus šių transporto priemonių eksploatacijos analizes, vežėjai gali pradėti skaičiuoti kiek tokių sunkvežimių jiems reikia, kurie maršrutai pasiteisino, o kuriuose bus naudojamos kitokį galios šaltinį turinčios transporto priemonės.
Ateityje ir toliau prognozuojant iškastinio kuro brangimą, elektra varomi sunkvežimiai taps itin patrauklūs. Jiems taikomi ir žymiai mažesni ekologiniai mokesčiai. Nors transporto sektorius ir yra konservatyvus, tačiau jei laikui bėgant elektriniai sunkvežimiai įrodys savo patikimumą, naudingumą ir teigiamas eksploatacines savybes, daugumos vežėjų žvilgsniai atsigręš į šias transporto priemones.
Gamtinės dujos
Šiame segmente „Navigant Research“ mato dar daugiau potencialo. Jau šiuo metu yra jaučiamas didelis susidomėjimas gamtinėmis dujomis varomomis transporto priemonėmis. Gerokai mažesnė degalų kaina ir emisija jau senai įrodyta. Minėtos organizacijos atliktas tyrimas susietas tik su vidutinėmis ir sunkiomis komercinėmis transporto priemonėmis (nuo 5 t. bendrosios masės).
Šiuo metu per metus nuperkama apie 170 tūkst. dujomis varomų komercinių transporto priemonių. 2022 m. šis skaičius turėtų pasiekti 400 tūkst.
Transporto įmonių didžiąją dalį išlaidų sudaro išlaidos degalams. Tad natūralu, kad ateityje vis labiau bus siekiama sumažinti arba degalų sąnaudas arba degalų kainą. Gamtinės dujos šiuo atveju yra juntamai pigesnės už dyzeliną. Kai kuriuose regionuose šių transporto priemonių kiekis auga gerokai lenkdamas reikiamos infrastruktūros atsiradimą. 2022 m. tokių transporto priemonių pasaulio keliuose turėtų būti apie 4 mln.
Manoma, kad kelių metų eigoje pasaulyje atsiras ir pakankamai gerai išvystytas dujomis varomų transporto priemonių degalinių tinklas. Naudosime elektrą ir dujas, bet nebevairuosime?
Mokslininkams apjungiant įvairias itin tikslias navigacines sistemas, nuotolinius daviklius ir pagalbos vairuotojui sistemas, transporto priemonės galės važiuoti pačios ir vairuotojų įsikišimas bus minimalus. Net neabejojama, kad toks bus ateities transportas. Jau 2025 m. turėtų būti masiškai pardavinėjamos tokios transporto priemonės, o 2035 m. bent 75 proc. visų transporto priemonių sudarys automobiliai, kuriuose sumontuoti kompiuteriai visiškai ar dalinai galės kontroliuoti transporto priemonę.
Navigacinės sistemos padarė nemažą revoliuciją šiuo klausimu. Anksčiau buvo manoma, kad teks investuoti milžiniškus pinigus į infrastruktūros modernizavimą, tačiau panašu, kad dėka naujųjų navigacinių sistemų, to daryti išvis nereikės. Jau dabar esamoje infrastruktūroje be problemų veikia automatinio parkavimosi, spūsčių pagalbos ir prisitaikančios kruizo kontrolės sistemos.
„Išmaniosios“ transporto priemonės pirmiausiai debiutuos tose rinkose, kur bus priimti teisės aktai, leidžiantys eksploatuoti tokį transportą. Jau dabar neabejojama, kad tokios transporto priemonės gerokai sumažins avarijų skaičių. Jos nuolatos stebės situaciją kelyje, kontaktuos su kitomis transporto priemonėmis ir priešingai nei vairuotojas – niekada nepavargs.
Vytautas Kleinauskas
