Pirmieji žmonės, keliausiantys į Marsą be galimybės sugrįžti, neabejotinai bus didžiausi mūsų laikų tyrinėtojai. Tačiau taip pat jie bus ir paties didžiausio televizijos realybės šou žvaigždės.
„Misijos į Mėnulį nebuvo žmonių misijos, jos buvo robotų misijos. Žmonės nežinojo, kas yra Neilas Armstrongas, kol jis nebuvo atrinktas misijai į Mėnulį“, - Ekonomika.lt pasakojo vienas iš misiją organizuojančios privačios olandų bendrovės „Mars One“ įkūrėjų Basas Lansdorpas.
Šį kartą bus kitaip. Keturis žmones, kurie Marse turėtų nusileisti už dešimties metų, padės išrinkti žiūrovai. Organizatoriai pasirūpins, kad būtų atrinkti misijai tinkami kandidatai. Tada vyks nacionaliniai atrankos turai, kurių metu kiekvienoje šalyje 20-40 kandidatų dalyvaus įvairiuose iššūkiuose, kurie parodys jų pasirengimą misijai. Visa tai bus transliuojama per televiziją ar internetą. Atsižvelgdami į tai, ką pamatė, žiūrovai rinksis, kas jų nuomone, geriausiai tiktų atstovauti žmoniją ekspedicijoje į Marsą.
Ne veltui, vienas iš „Mars One“ komandos narių yra pirmojo televizijos realybės šou „Big Brother“ kūrėjas.
„Mes nežinome, ar Neilas Armstrongas ir Bazas Oldrinas buvo susipykę, nes mes to niekada nematėme, - sako B. Lansdorpas. – Ką mes padarysime, tai parodysime žmogiškąją misijos pusę. Štai, kas domina žmones. Pirmą žingsnį Mėnulyje galima pamatyti tik vieną kartą, tačiau žmonių emocijos jos išlieka įdomios visada.“
Išlaikyti žmonių susidomėjimą gyvenimu Marse yra esminis dalykas misijos organizatoriams, nes tikimasi, kad televizija ir reklama bus pagrindiniai finansavimo šaltiniai. Ši idėja, pasak B. Lansdorpo, kilo tada, kai sužinojo, kad Londono olimpinių žaidynių komitetas iš televizijos transliacijų per tris savaites gavo 4 mlrd. JAV dolerių.
Skaičiuojama, kad pirmoji žmonių ekspedicija kainuos 6 mlrd. JAV dolerių, o vėlesnės (kas du metus bus siunčiama į Marsą dar po keturis žmones) – po 4 mlrd. JAV dolerių.
2018 metais į Marsą bus paleistas „Roveris“, kuris parinks geriausią vietą misijos nusileidimui. 2020 m. Marse bus vykdomos šešios misijos, kurios padės įkurti gyvenimo, maisto ir gyvybės palaikymo dalinius. Tada 2022 m. planuojama, kad iš Žemės išskris pirmieji keturi Marso kolonistai. Jie Marse nusileis 2023 metais.
„Didžiausias iššūkis ne inžinerinės, biologinės žinios, o sugebėjimas išgyventi mažoje žmonių grupėje. Jie viską turės daryti kartu. Mes juos tam ilgai – septynis metus – treniruosime. Kartu jie išmoks ir visų reikalingų inžinerinių ir medicinos žinių“, - aiškino B. Lansdorpas, kuris pats sugalvojo rengti misiją į Marsą, nes pats norėjo į jį nukeliauti, tačiau dabar prisipažino nebenorintis to daryti.
Atrankoje į misiją gali dalyvauti visi norintys, kuriems yra daugiau nei 18 metų. B. Lansdorpas penktadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje „Login 2013” sakė, kad svarbi informacija apie atrankos procesą bus paskelbta pirmadienį. Spėjama, kad bus paskelbtos atrankos detalės.
Marso misijai įgyvendinti visos reikalingos technologijos jau egzistuoja, išskyrus vieną – bilietą atgal. Tiesiog kol kas neegzistuoja toks erdvėlaivis, kuris būtų pajėgus nugabenti į Marsą detales, reikalingas raketai grįžimui į Žemę sukonstruoti.
Nepaisant to, tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio jau pareiškė susidomėjimą galimybe išvykti gyventi į Marsą visam gyvenimui. Anot B. Lansdorpo, tipinėje auditorijoje, norinčių visam laikui išvykti į Marsą atsiranda apie 2-3 procentus. Kyla klausimas, ką tai reiškia. Ar tai rodo, kad žmonės yra iš prigimties tyrinėtojai, ar šie žmonės tiesiog nori pabėgti nuo gyvenimo Žemėje?
„Tikrai manau, kad žmonės yra iš prigimties tyrinėtojai. Mes Žemę ištyrinėjome neįprastu greičiu. Kai kas net sako, jog žmonės yra pernelyg sėkminga rūšis, - Ekonomika.lt pasakojo misijos organizatorius.
O žmonės, kurie bėga nuo kažko, pasak B. Lansdorpo, nebus atrinkti misijai. „Tikiu, kad bus tokių, kurie bandys pabėgti į Marsą nuo, tarkim, didelių skolų. Tačiau tai jiems tikrai nepavyks“, – sakė jis.
