neilas armstrongas

Pirmieji žmonės, keliausiantys į Marsą be galimybės sugrįžti, neabejotinai bus didžiausi mūsų laikų tyrinėtojai. Tačiau taip pat jie bus ir paties didžiausio televizijos realybės šou žvaigždės. „Misijos į Mėnulį nebuvo žmonių misijos, jos buvo robotų misijos. Žmonės nežinojo, kas yra Neilas Armstrongas, kol jis nebuvo atrinktas misijai į Mėnulį“, - Ekonomika.lt pasakojo vienas iš misiją organizuojančios privačios olandų bendrovės „Mars One“ įkūrėjų Basas Lansdorpas. Šį kartą bus kitaip.

Neilas Armstrongas (Neil Armstrong), pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, bus palaidotas jūroje. Apie tai pranešė jo šeima, tačiau tiksliai nepasakė, kur laidojimas vyks, praneša agentūra AP. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Viešos gedulo iškilmės kosmoso pionieriui pagerbti planuojamos rugsėjo 13-ąją Vašingtono katedroje. N. Armstrongas 1969 metų liepos 20-ąją tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje.

Neilas Armstrongas, pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, bus palaidotas jūroje. Apie tai pranešė jo šeima, tačiau tiksliai nepasakė, kur laidojimas vyks, praneša agentūra AP. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Viešos gedulo iškilmės kosmoso pionieriui pagerbti planuojamos rugsėjo 13-ąją Vašingtono katedroje. N. Armstrongas 1969 metų liepos 20-ąją tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje.

Šeštadienį mirė legendinis astronautas Neilas Armstrongas – pirmasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje, pranešė CNN. Jam buvo 82 metai. N. Armstrongo šeima patvirtino, kad jis mirė dėl komplikacijų, susidariusių po neseniai atliktos širdies šuntavimo operacijos. „Tiems, kurie galbūt nori paklausti, kaip galėtų atiduoti pagarbą Neilui, turime vieną paprastą prašymą.

Ketvirtadienį 80-metį švenčiantis Neilas Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, 1969 metų liepos 20 dieną iškėlusiu koją Mėnulyje. Žengęs mažą žingsnį nuo kopėtėlių, N. Armstrongas įspaudė pirmąjį žmonijos pėdsaką nežemiškame pasaulyje ir iš karto pelnė didvyrio statusą, praneša naujienų agentūra AFP.

Du JAV astronautai, dalyvavę prieš 40 metų vykusiame pirmajame skrydyje į Mėnulį, paragino atnaujinti pastangas, kad žmogus būtų nusiųstas ir į Marso planetą. „Apollo 11“ įgulos nariai Buzzas Aldrinas ir Michaelas Collinsas teigė, kad Marsas, o ne Mėnulis turi tapti pagrindiniu kosminių tyrimų objektu.

Aplink Mėnulį skriejantis NASA kosminis aparatas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LOR) ruošiasi fotografuoti prieš 40 metų Mėnulį pasiekusio JAV kosminio laivo „Apollo 11“ nusileidimo vietą, pranešė „Space.com“. Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis LOR palydovas fotografuos į NASA sudarytą sąrašą įtrauktas „Apollo“ programos kosminių laivų nusileidimo Mėnulyje vietas. Pasak NASA atstovų, bus „taikomasi“ į Mėnulyje paliktus mėnuleigių pėdsakus, panaudotas raketų pakopas ir kitą techniką.

Aplink Mėnulį skriejantis Indijos kosminis zondas „Chandrayaan-1“ praėjusią savaitę baigė fotografuoti šešių NASA „Apollo“ misijų nusileidimo vietas Mėnulio paviršiuje, pranešė „Times of India“. Paskutinė nuotrauka didelės raiškos „Chandrayaan“ vaizdo kameromis buvo padaryta užvakar. Apie tai, kad Mėnulio palydovas „Chandrayaan-1“ planuoja fotografuoti „Apollo“ misijų nusileidimo vietas, iš anksto nebuvo skelbta.

CERN pradedamas projektas savo sudėtingumu prilygsta garsiajai „Apollo“ programai, o brangumu net pranoksta ją. Šveicarijoje netoli Ženevos įrengtame požeminiame 27 km ilgio žiedo pavidalo tunelyje rugsėjo dešimtąją paleidžiamas didysis hadronų kolaideris - atomų branduolių ir subatominių dalelių greitintuvas, kuriame dalelėms suteikiama milžiniška energija ir jos „kaktomuša“ susmogiamos.

Tie, kas manė, kad JAV krepšinio rinktinė į Pekiną atvažiavo tik dėl aukso, labai klydo - amerikiečiai Kinijos sostinėje stengiasi ne tik žavėti visus savo žaidimu, bet ir patys linksmai leisti laiką.

Novatoriškas mokslinės fantastikos rašytojas ir vizionierius futuristas seras Arthuras Charlesas Clarke'as, kurio garsiausias romanas yra „2001 metų kosminė odisėja“ („2001: A Space Odyssey“), mirė Šri Lankoje. Jam buvo 90 metų. „Jis mirė nuo širdies priepuolio ir kvėpavimo sutrikimo“, – sakė jo asmeninis sekretorius Rohanas de Silva.

Rusija ketvirtadienį mini 50-ąsias metines nuo "Sputniko" - pirmojo miniatiūrinio dirbtinio palydovo paleidimo, kurio traškantis pypsėjimas sukėlė kosmoso varžybas tarp didžiųjų šaltojo karo valstybių."Mes buvome pirmi", - išdidžiai skelbia populiarus dienraštis "Izvestia"."1957 metų spalio 4 dieną 22 val. 28 min. Maskvos laiku žmonija įžengė į naują kosmoso erą. Sovietų Sąjunga į orbitą paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą", - rašo jis.

Šiomis liepos dienomis prieš 37 metus milijonai žmonių visame pasaulyje savo tuomet dar nespalvotų televizorių ekranuose stebėjo pirmuosius žmones į Mėnulį gabenančio JAV kosminio laivo „Apollo 11“ kelionę. Ir tik dabar pradeda aiškėti tuometinės jos paslaptys. Italijos dienraštis „Stampa“ (http://www.lastampa.it/redazione/default.

Ketvirtadienį, kovo 6 dieną, sukako lygiai 20 metų, kai pasaulyje pasirodė pirmasis komercinis bevielio ryšio telefonas. Tą dieną 1983 metais bendrovė "Motorola" pristatė aparatą "DynaTAC 8000X" - 15 metų darbo vaisių, kuriam buvo skirta daugiau kaip 100 milijonų JAV dolerių. Kaip rašo IT agentūra "Cnews", telefonas svėrė 794 gramus, o jo matmenys buvo 33x4,4x8,9 centimetro.